Matematikos valstybinį egzaminą abiturientai laikė prieš 4 savaites. Tuomet dalijosi įspūdžiais:
„Tikrai nebuvo pats lengviausias. Bet tikiuosi, kad išlaikysiu.“
„Tikėjausi gal, kad bus sunkesnis.“
„Vis tiek nuotolinis mokslas nėra tas pats, kas sėdėti klasėj, gyvai bendrauti su mokytojais.“
„Bandomieji buvo tokie pat sunkūs kaip dabartinis egzaminas irgi, tikrai buvo ką veikti, netgi tie A,B,C klausimai irgi buvo sunkūs.“
Dabar aiškėja ir egzamino rezultatai – pagal dabartinius vertinimus, neišlaikė trečdalis abiturientų.
„Šiuo metu rezultatai nėra paskelbti, jie yra panašūs kaip 2020 metais. – Ar tiesa, kad 35 procentai? – Jūs pakankamai tiksliai minite skaičių“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tad šiandien matematikos rezultatus turėję sužinoti abiturientai, jų negavo, mat dėl dvigubai didesnio neišlaikiusiųjų skaičiaus nei pernai, sunerimo net valdžia. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė Nacionalinės švietimo agentūros atlikti valstybinio matematikos brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti tik tuomet.
„Tai buvo siurprizas, nes tikrai pernai metais rezultatai buvo geri“, – sako J. Šiugždinienė.
Nacionalinės švietimo agentūros sušaukta grupė analizuos egzaminų užduotis ir rezultatus, vertins ar jie tikrai atitiko egzamino programos reikalavimus ir galutinį įvertinimą skelbs liepos 12-ąją.
„Analizė yra orientuotą į pačią užduotį ir į rezultatus, bet ne į mokinių darbų vertinimą. Tikrai vertinimas antrą kartą nebus vykdomas, yra tiesiog statistinė informacija, analizuojama su kokiais rezultatais mokiniai atėjo į egzaminus, kokiu lygiu jie mokėsi, ir kaip tie rezultatai koreliuoja, kaip mokiniai per bandomuosius atliko užduotis, kad būtume įsitikinę“, – komentuoja Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė.
O viena sostinės „Laisvės“ gimnazijos abiturientė Beatričė matematikos rezultatų laukia su nekantrumu. Mergina šiais metais nori įstoti į politikos mokslus ir nuo to ar išlaikys matematiką priklauso, ar ji turės šansą studijuoti nemokamai. Aukštų balų Beatričė sako nesitikinti, sako, kad skyrė daugiau laiko kitų dalykų pasiruošimui.
Prestižinės sostinės gimnazijos – Vilniaus licėjaus direktorius sako, kad toks milžiniškas neišlaikiusiųjų skaičius yra ne mokinių, bet sistemos problema.
„Greičiausiai tai yra ir rengėjų ir programos ir apskritai, pačios linijos problema. Negali būt taip, kad didelė dalis Lietuvos mokinių negali įgyvendinti kažkokio tai minimo. Didelė dalis galbūt ir neįdeda pakankamai pastangų, bet čia mes kalbame ne apie egzamino pažymį, bet apie egzamino išlaikymą. Jei lankei mokyklą, mokeisi, bet peršokti minimumą pakankamai nesudėtinga“, – sako Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Anot Jurkevičiaus, pats egzaminas turėtų būti sudaromas kitaip.
„Turėtų būti gerai apgalvota ir pateikti tam tikri uždaviniai, kurie tarsi nebūtų tokie savitiksliai, kurių sprendimas yra tarsi visiškai atsietas nuo loginių kontekstų, kuriuos galima padaryti minimumui ir nelabai sistemiškai mokantis matematikos“, – teigia S. Jurkevičius.
O štai kitas, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos matematikos mokytojas mano kitaip. Jis sako, kad egzaminą minimaliam balų išlaikyti galėjo visi, kurie dėjo bent minimaliai ruošėsi.
„Buvo ir tokių uždavinių, kur į dešimtokų pasiekimų patikrinimą drąsiai dėt. Su kolegom šiek tiek diskutavom, kad tokį turint dešimtoką gabų, net nebūtinai gabų, tai tikrai galima leisti egzaminą laikyti“, – sako matematikos mokytojas Tomas Silvanavičius.
Tad mokytojas siūlo koncentruotis į neišlaikiusiuosius mokinius.
„5 procentai, trečdalis visada neišlaiko, gal reikia apklausi tuos mokinius – kiek laiko skyrė ruošiantis, ir atsakius į šiuos klausimus, gal ir nereikėtų daryti didesnių analizių ir vaizdas būtų aiškus“, – kalba T. SIlvanavičius.
Kitokia situacija šiemet su Lietuvių kalbos egzaminu. Jo neišlaikė 8 procentai laikiusiųjų. Pernai neišlaikė kiek daugiau – 8,6 procentai, o užpernai net 10,8 proc.
„Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, kuris tikrai kaip vienas sudėtingiausių, per pastaruosius 10 metų stebime geriausius rezultatus, tai tikrai norime pasidžiaugti ir padėkoti abiturientams ir mokytojams, nes jų atkaklumas pradeda duoti gerus rezultatus ir tikrai galime įsivertinti kaip lūžio tašką“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė.
Paskelbti ir vokiečių bei prancūzų kalbų rezultatai. Nors jų laikė nedaug mokinių, neišlaikiusiųjų nėra. Geografiją 3430 mokinių. Neišlaikė 0,85 proc. Biologiją laikė 5758 mokinių. Neišlaikė 3,75 proc.
Ministrė Šiugždinienė tikina, kad pokyčiai, kurie padės pagerinti brandos egzaminų rezultatus jau pradėti įgyvendinti, tačiau rezultatas pasimatys tik kitąmet.
„Bendro ugdymo nauja programa, kuri startuoja 2023 metais, kuri orientuota į kompetencijas, į problemų sprendimą, tai visai kitoks žvilgsnis. Tai yra įvedami tarpiniai įvertinimai, kurie leis vaikams mokytis nuosekliau, ne tai, kad ateini ir laikai jau egzaminą kada jau atėjai“, – tikina J. Šiugždinienė.
Po rezultatų paskelbimo per dvi darbo dienas, įvertinimai nepatenkinti mokiniai, gali pateikti apeliacijas savo mokyklos vadovui.
