Suomijos prezidentas rėžė Rusijai: „Prisijungimas prie NATO sustiprintų Baltijos jūros regiono saugumą“

Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą. O Kremlius dėl tokių Suomijos ir Švedijos ketinimų ir toliau niršta. Esą aljansas kelia Rusijai grėsmę ir ji atsakydama imsis priemonių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje: SOP kariai treniravosi atremti hibridines grėsmes

 Rupšys: Lietuva tikisi ilgalaikio sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimo

Peskovas: Suomijos įstojimas į NATO – grėsmė Rusijai

Jėgą pratybose demonstruojanti Suomijos kariuomenė, kurią karo atveju sudarytų beveik 300 tūkstančių, o rezervą – dar 900 tūkstančių karių – neilgai trukus taps rusų košmaru ir prisijungs prie NATO.

Suomijos prezidentas Saulis Nynistė ir premjerė Sana Marin pareiškė remsiantys šalies stojimą į NATO gynybinį aljansą. Suomijos prezidentūros išplatintame pranešime skelbiama, kad šalis turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Todėl per artimiausias dienas surengs prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto posėdį, kuriame galimai oficialiai patvirtins šį sprendimą.

Suomijos prisijungimas prie NATO sustiprins ne tik aljansą, bet ir visą Baltijos jūros regioną.

„Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Europos ir Suomijos saugumo situaciją. Tačiau nors Suomija nesusiduria su tiesiogine grėsme, šalies prisijungimas prie NATO sustiprintų Baltijos jūros regiono ir Šiaurės Europos saugumą ir stabilumą“, – teigia Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

„NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai patyrus, stipri valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – tikina Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Kremlius savo kaimyninę Suomiją jau seniau įspėjo nežengti šio žingsnio – esą NATO per daug plečiasi šalia jų sienos. Tačiau Suomijos tokie agresorės grasinimai nė kiek neišgąsdino. Priešingai – šalies prezidentas pateikė Rusijai pasiūlymą.

„Pažvelkite į veidrodį – patys prie to mus atvedėte“, – kalba Suomijos prezidentas Sauli Ninisto.

Tačiau Kremlius ir toliau spjaudosi ugnimi – esą toks Suomijos ir Švedijos žingsnis Rusijai kelia tiesioginę grėsmę.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – teigia Kremliaus atstovas Dmitry Peskov.

Vis tik sprendimu prisijungti prie aljanso džiaugiasi ir patys suomiai, kurių požiūris dėl stojimo į NATO Rusijai užpuolus Ukrainą drastiškai pasikeitė. Pastaraisiais dešimtmečiais vos 20 procentų gyventojų rėmė prisijungimą prie aljanso. Naujausios apklausos rodo, kad šį Vyriausybės sprendimą dabar palaiko per 70 procentų suomių.

„Šis sprendimas suteiks Suomijai saugumo prieš Rusijos agresiją ir parodys jai, kad jos veiksmai turi pasekmes“, – sako Helsinkio gyventojas Niko.

„Rusija mums tiek kartų grasino, tad, be abejo, mes turime įstoti į NATO. Putinas pradėjo šį kartą, o tai lėmė, kad mes norime prisijungti prie aljanso“, – kalba Helsinkio gyventojas Jyrki.

Apie stojimą NATO svarsto ir Švedija – poziciją dėl to šalis žada paskelbti sekmadienį. Lietuvos kariuomenės vadas tikina, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai gyvenimo tikrai nepalengvins.

„Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai. Tikrai, prisidirbo patys“, – komentuoja kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Be to, vakar Rusija gavo dar vieną spjūvį į veidą – Jungtinė Karalystė su Suomija ir Švedija pasirašė naują susitarimą. Jis numato, kad Jungtinė Karalystė remtų Suomijos ir Švedijos ginkluotasias pajėgas, jeigu šalys būtų užpultos iki oficialios narystės NATO. Tą patį skandinavams ruošiasi pažadėti ir kitos NATO narės.

„Nuo šiaurės iki Baltijos šalių ir už jų ribų šalys treniruosis ir kartu veiksime. Taip suderinsime mūsų gynybos, saugumo pajėgumus. Ir visada ateisime į pagalbą vieni kitiems“, – kalba Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Apie stojimą į NATO svarsto ir Švedija – poziciją dėl to šalis žada paskelbti sekmadienį. Apžvalgininkai tikisi, kad Suomija ir Švedija paraiškas dėl stojimo į NATO pateiks kartu. Anot šalies tarptautinio reikalų instituto, tikėtina, kad Suomija aljanso nare taps iki metų pabaigos.

Šalims pateikus paraišką, visos 30 Aljanso valstybių turės ją ratifikuoti. Sprendimas esą gali užtrukti nuo keturių mėnesių iki metų. Tačiau Suomijos užsienio reikalų ministras mano, kad paraiška bus patenkina per trumpiausią įmanomą terminą. Jokių kliūčių, kodėl Suomija ir Švedija negalėtų greitu metu būti priimtos į NATO, nemato ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mūsų regiono visos valstybės pozityviai žvelgia į perspektyvą, sprendimą, manau, kad neturėtų kilti esminių kliūčių“, – kalba Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Putino beveik isteriški pareiškimai apie NATO plėtrą prieš jį atsigręžė su kaupu – Suomijai prisijungus prie aljanso, Rusijos siena su juo prailgės daugiau nei 1300-ais kilometrų.