„Sunkus laikotarpis dabar, kai virusas užpuolė. Kas nori dirbti, netingi, randa darbus. Mūsų klinika buvo uždaryta 4 mėnesius vasarą. Pati buvau susiradusi papildomą darbą, ėjau į fabriką dirbti“, – sako Londono gyventoja Rūta.
Londone gyvenanti Rūta pasakoja, kad dėl pandemijos ir iš Europos Sąjungos besitraukiančios šalies sotinėje šiemet išgyventi yra sunkiau. Nepaisant to, administratore privačioje medicinos klinikoje dirbanti mergina grįžti į Lietuvą neketina. Sako, šiemet per Kalėdas artimųjų net ir aplankyti nepavyko, tik išsiuntė dovanų.
„Palaikome morališkai vieni kitus, susiskambiname, su mama kalbame kasdien po du kartus. Pasiilgstu labai. Bet įsigyvenau čia, pripratau, dabar kuriuosi namus čia“, – pasakoja Rūta.
Pandemija ir Brexitas šiemet sumažino emigrantų perlaidas į Lietuvą.
Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad jau nuo pat metų pradžios, palyginti su pernai, tautiečiai į Lietuvą siunčia vis kuklesnes pinigų sumas.
„Apribojus restoranų, barų darbo laiką, viešbučių, natūraliai tie žmonės vietoje darbo užmokesčio arba savo pajamas sumažino, arba gavo jas kaip kompensaciją prastovomis. Mažesnis darbo užmokestis, mažesnės pajamos, reiškia mažesnes išlaidas, tai sumažina ir pervedimų srautus“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Mantas Vilniškis.
Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Alvija Černiauskaitė sako, kad dažnam tautiečiui metai yra sunkesni nei anksčiau, tad nebūdami užtikrinti dėl savo rytojaus, lietuviai pinigus mieliau laiko savo sąskaitose.
„Žmonės netekę darbų, pristabdę darbus. Paslaugų sektoriuje darbai nuolat kito, dirbo ir nedirbo. Išmokos 80 proc. vienu metu, kitu 60-70 proc. labai suprantama, kad žmonėms reikia pasirūpinti savimi, o po to galvoti apie perlaidas į Lietuvą“, – kalbėjo bendruomenės vadovė Alvija Černiauskaitė.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet emigrantų perlaidos į Lietuvą sumažės beveik perpus. Kiekvieną ketvirtį perlaidos buvo daug mažesnės nei pernai.
„Yra labai didelis neapibrėžtumas, natūraliai žmonės siekia pasitaupyti sau juodai dienai, nežino, kas bus“, – sako M. Vilniškis.
Per tris šių metų ketvirčius asmeninių pervedimų į Lietuvą srautas siekė 510 mln. eurų – 38 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien trečiąjį ketvirtį emigrantų perlaidos sumažėjo 46 proc. iki 153 mln. eurų. Tačiau ekonomistai dėl to ašarų nelieja.
„Tas milijardas…mūsų ekonomika artėja prie 50 mlrd. eurų, 2 proc. nuo BVP buvo pernai. Šiemet perlaidos į Lietuvą greičiausiai sieks 700 mln. eurų. Jie aktualūs, bet reikšmę gerokai sumažėjusi. Mažmeninė prekyba Lietuvoje per mėnesį viršija milijardą eurų“, – pasakoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
Dar prieš porą metų daugiausia pinigų į Lietuvą susiųsdavo tautiečiai iš Jungtinės Karalystės. Pernai srautas iš ten sumažėjo ir tendencija tęsiasi šiemet. Tačiau kai kurie ekonomistai dėl tokių skaičių ragina nepanikuoti ir įžvelgia pozityvių ženklų.
„Lietuviai, gyvenę užsienyje šiemet aktyviau grįžta į Lietuvą. Tendencija džiugi, migracijos srautą, kai lietuvių skaičius traukėsi, šiemet pavyko apversti“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Na, o lyginant kasmetines emigrantų perlaidų sumas matyti, kad didžiausias pinigų srautas į Lietuvą buvo prieš 6 metus, Lietuvai ir pasauliui išsikapsčius iš finansų krizės.
Tada metinė perlaidų suma buvo priartėjusi net prie pusantro milijardo eurų. Vėliau perlaidos stabilizavosi ir kasmet laikėsi ties 1 milijardu.
Na, o šiemet nežinomybė dėl koronaviruso pandemijos esą tiek Lietuvos gyventojus, tiek išeivius, verčia taupyti ir pasilikti daugiau atsargų juodai dienai.