Prekybininkai sako, kad ši naujovė nemažina pirkėjų srautų, žmonės automobiliams vietos ieško kiemuose ar neleistinose vietose. Laikinoji valdžia pripažįsta, kad ribojimai taisytini, bet jų nekeičia.
Prekybos centrai įgyvendina naujus karantino ribojimus. Automobilių stovėjimo aikštelės uždarinėjamos. Nuo šiol atvykę į parduotuvę rasite tik penktadalį automobiliams skirtų vietų. Valdžia taip tikisi sumažinti pirkėjų srautą.
Nauji ribojimai prekybos centras įsigaliojo nuo ryto, o pirmuosius varžtus į stovėjimo aikštelių asfaltą darbininkai gręžia sugriežtinimų išvakarėse. Vieni prekybos tinklai stato stulpelius, kūgelius kiti ieško paprastesnių būdų. Prekybininkams sprendimą, kaip Vyriausybės ribojimą paversti realybe, reikėjo sugalvoti labai greitai – vos per kelias dienas.
Skirtingos parduotuvės naudoja nevienodas priemones, dalis prekybininkų nusprendė savo stovėjimo aikšteles apjuosti tvoromis.
Naktį prasidėję darbai tęsėsi iki pat ryto. Tiesa, ne visi prekybos tinklai iki parduotuvių darbo pradžios suspėjo uždaryti keturis penktadalius automobilių stovėjimo vietų.
„Susidūrėme su problema, kad Lietuvoje tiesiog nėra segmentinių tvorų reikiamo kiekio. Tai ieškojom ir kitokių sprendimų. Dar važiuoja rangovai, kurie statys laikinus stulpelius ir tvers juostomis“, – sako „Rimi“ atstovė Renata Keršienė.
Pradėjus riboti automobilių srautus, dalyje stovėjimo aikštelių prie įvažiavimų pradėjo formuotis eilės. Tai ypač buvo pastebima ten, kur automobilių srautą reguliuoja automatiniai atitvarai.
„Eilinis Verygos idiotizmas. Kaip kitaip įvertinsi, matote, kas darosi. Vietoj to, kad padarytų žmogui geriau, nedaryti kuo sunkiau.“
„Gerai, turi būti tvarka, nes tada kontroliuos kažkiek tai, bet šiaip, kad nėra kur padėti automobilių, blogai.“
„Vardan žmonių saugumo ir sveikatos. Vertinu teigiamai.“
Dalis mažų parduotuvių priverstos palikti vos kelias stovėjimo vietas arba visai spjauna į ribojimus ir aikštelių netveria. Dalis prekybos centrų kalba, kad automobilių srauto ribojimas – visiškai nereikalinga, neveiksni priemonė.
„Nepadeda reguliuoti pirkėjų srautų ir tikrai neužtikrina pirkėjų saugumo. Tai yra pagrindinis Vyriausybės ir mūsų prekybininkų tikslas. Tas sprendimas tikrai to nepadeda daryti, pirkėjai yra priversti važiuoti viešuoju transportu, kas nėra saugu, negali vienu metu įsigyti daugiau prekių, reikalauja dažnesnio lankymosi parduotuvėse, ko mes norime išvengti“, – pasakoja R. Keršienė.
„Žinant, kad bus sunku parkuotis, bus sudėtinga rasti vietą, kad žmonės važiuotų tik tada, kai tikrai reikia, kad rečiau tą darytų. Aš galiu pasakyti, kas laukia prekybos centrų, jeigu jie ir toliau nesiims priemonių, kurių reikia, tai kita alternatyva yra, kad jie bus uždaryti“, – teigia laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tiesa, tiek Veryga, tiek laikinasis premjeras Salius Skvernelis pripažįsta, kad stovėjimo aikštelių mažinimo tvarka netobula. Vyriausybė žada ribojimą peržiūrėti, sukurti taisyklei išimtis.
„Ar visos išimtys numatytos? Tikrai ne. Yra visokių individualių atvejų, kažkur yra paštomatai, kažkokios kitos paslaugos, kurios reikalingos. Šiandien ir priėmėme sprendimą, kad dar su partneriais, su prekybininkais, su sveikatos apsaugos ministerija diskutuos, jei reikės tai bus sureguliuota operacijų vadovų sprendimais“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Žmonės to turbūt nesuprato kaip signalo mažiau būriuotis parduotuvėse, o suprato, kaip pasiūlymą parkuoti automobilius aplinkui, kur nors kiemuose, bet vis dar eiti į prekybos centrus“, – sako paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kaip verslas laikysis naujų ribojimų stovėjimo aikštelėse, visuomenės sveikatos specialistai netikrins. Bendrą tvarką ir toliau prižiūri policija, tačiau pareigūnai žvalgytis aikštelėse taip pat nevažiuos.
„Prekybos centrai patys ir užtikrina tų reikalavimų vykdymą. Jeigu mes gausim kažkokių nusiskundimų apie galimus pažeidimus ir kitose vietose, tose pačiose prekybos centruose arba privačiose erdvėse, kur negalima nuo šiandien rinktis daugiau nei 2 šeimoms. Policija reaguos ir į tokius pranešimus“, – teigia policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Parduotuvėse sugriežtėjus reikalavimams, kontrolė pasikeitė ir patalpose.
„Pirkėjų srautai bus reguliuojami pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius. Jų bus tiek, kiek yra leistina vienu metu parduotuvėje“, – pasakoja „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
Karantino rėžimas tęsis bent iki kitų metų. Per vakar laboratorijos aptiko 3128-is naujus COVID-19 atvejus. Tai prasčiausias rezultatas nuo pat pandemijos pradžios.
„Mes tuoj turbūt busim pirmi pasaulyje pagal skaičius. Nežinau, kokį kitą skaičių reikia pasakyti, kad žmonės nustotų galvoti, kaip apeidinėti karantino reikalavimus ir pradėtų jų laikytis. Galiu tikrai būti blogu pranašu, bet panašu ir toliau augs, Mes ir 4000 galim laisvai pasiekti“, – kalbėjo A. Veryga.
Verygai antrina ir prezidentūros sveikatos ekspertų taryba, jos narys Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
„Labai liūdna, kad blogosios prognozės pildosi, laikas toks, kad negalima nieko gero pasakyti. Ir jeigu darytumėm daugiau testavimų, pakeltumėm tų atvejų skaičių iki 20 tūkst. per parą, matytumėm ir tų atvejų skaičių ženkliai didesnį. Visuomenėje daug viruso nešiotojų ir ne visi jie nustatyti, tai ir kelia nerimą – riekia imtis priemonių ir greitai ir radikalesnių“, – sako Vytauto Didžio universiteto rektorius J. Augutis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje pagal sergamumą esame penkti. Lietuvoje specialistai fiksavo daugiau nei 1100 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų per dvi savaites.
Visas kaimynines valstybes Lietuva lenkia beveik 3 kartus.