Po pirmojo taiklaus snaiperio šūvio seneliai sužeistą anūkę bandė nuvežti į ligoninę, tačiau pakeliui į mergaitę pataikė dar viena, kito rusų kareivio, kulka – ji mirė artimiausių giminaičių rankose. Charkivo srityje per visą karą rusai nužudė daugiau kaip 50 vaikų, iš kurių jauniausiam buvo vos 5 mėnesiai.
Marija Kivšar verkia prie savo anūkės kapo. Charkove, Šiaurės Saltovkos gatvėje, 10-metę Jekateriną užklupo rusų pradėtas karas. Tuomet tėvai nusprendė nuvežti savo vaiką pas senelius į Naujojo Burluko kaimą, manė, kad ten jai bus saugiau. Tos pačios dienos vakarą ten įžengė rusų kareiviai.
„Antrąją dieną atvykome į parduotuvę pasiimti žmonos. Atvykau, viskas gerai. Pradėjome eiti, išgirdome šūvį – snaiperis. Katja sako: Seneli, man kažkas atsitiko... Ji pakelia rūbus. Ji sako: Seneli, man čia kažkas yra... Pakėliau, o ten kulka kiaurai peršovusi“, – pasakoja mirusios mergaitės senelis Nikolai Kivshar.
Aplink buvo rusiška technika, o kaimą visiškai kontroliavo okupantai.
„Jie šaudė – ten buvo nusileidimas ir, matyt, šaudė snaiperis, nes pasigirdo šūvis iš už nugaros. Mes sėdėjome: aš su seneliu sėdėjome priekyje, o anūkė – gale, per vidurį. Jis gal norėjo pagąsdinti arba nežinau, ką. Jis šovė tiesiai į mašinos vidurį ir pataikė į ją“, – kalba mirusios mergaitės močiutė Maria Kivshar.
Senelis kiek galėdamas spaudė greičio pedalą ir bandė kuo greičiau nuvežti sužeistą Katją į gretimame kaime esančią ligoninę. Tačiau už 300 metrų kelią užtvėrė rusų tankas. Senelis išbėgo ir ėmė maldauti gydytojo. Jaunas rusų medikas suleido mergaitei injekciją ir pasakė, kad jie turi per tris valandas nuvežti ją į ligoninę. Tačiau kaimyniniame kaime per daug pavojinga – ten vyksta kovos. Nepaisant to, pensininkai važiavo į pragarą, kad išgelbėtų savo anūkę: „Ji žiūrėjo į mane tokiomis akimis, manė, kad močiutė ją išgelbės.“
Rusų technikos kolona važiavo link seno žigulio. Pamatę civilių automobilį, rusai pradėjo šaudyti iš automatų.
„Atsisukau į Bazaljevką, o ten važiavo kolona, vyko mūšis. Pakliuvau po rusų kolona ir buvau apšaudytas. Paslėpiau Katją. Puoliau ant jos, bet jau per vėlu. Mano žmona buvo sužeista – kulka pataikė po širdimi. Aš buvau sužeistas į galvą, ranką, koją“, – sako Nikolai.
Ji sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo, savo senelio. Kulkų suvarpytas senelio automobilis nebeužsivedė, o kolona vis dar važiavo pro šalį. Jis paėmė anūkę ir išbėgo į kelią.
„Išbėgau su Katja ant pečių, kažkaip taip. Pro šalį važiavo rusų kolona. Išėjo barzdotas vyras. Jis mane pastūmė ir aš su Katja kritau. Rusų kolona važiavo toliau. Vėl užsikėliau Katją ant peties, atsistojau vidury kelio ir parodžiau jam, kad ją paimtų. Vienas automobilis sustojo, atsidaro durelės ir sako: „Tėvai, paskubėk, įlipk“. Paguldžiau Katją ant žemės. Vaikinas sėdi ir sako: „Krovinys 200“. Rusų kareivis sako: „Krovinys 200“, – pasakoja Nikolai.
Tada senelis suprato, kad jo anūkė jau mirusi. Iš pradžių niekas net nepastebėjo, kad per antrąjį apšaudymą mergaitei į galvą pataikė iš automato. Ji neturėjo jokių šansų išgyventi.
Po kelių kilometrų žmonės buvo išlaipinti ir senelis nešė Katją ant rankų toliau. Pirmiausia jiems buvo suteikta pagalba artimiausiame kaime, o kitą dieną, po apsilankymo ligoninėje, vaikas buvo palaidotas prie namo esančiame sode. Po kelių dienų, rusų kariams išvykus, vaiką artimieji perlaidojo kapinėse.
„Neturiu ką pasakyti rusams. Tačiau jų valdžiai, Putinui, norėčiau palinkėti tik vieno – kad jis prarastų savo vaikus ir anūkus taip, kaip aš juos praradau“, – kalba Maria.
Dabar mergaitės kūnas ekshumuojamas – tai įprasta neoficialių laidotuvių procedūra.
„Mergaitės kūnas bus išsiųstas į Čuhujivo skyrių tolesnei teismo medicinos ekspertizei ir mirties priežasčiai nustatyti“, – teigia Čugujevo rajono policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Dmytro Seredenko.
Dėl Rusijos vykdomų karo veiksmų vien Charkivo srityje žuvo mažiausiai 76 vaikai, sužeista apie 190. Jauniausiam žuvusiam vaikui buvo vos 5 mėnesiai. Tačiau, prokuratūros teigimu, tai dar nėra galutinis skaičius, nes deokupuotose teritorijose vis dar vyksta tyrimai.
