Žmogaus teisių specialistai aiškina, kad tai išsiaiškinti pareigūnai turėtų pirmiausia. Ir – užtikrinti normalią jų sveikatos priežiūrą. Tuo metu Migracijos departamentas vis dar nepatenkino nė vieno prieglobsčio prašymo. O kai kurie migrantai puoselėja viltis prieglobstį gauti už tai, kad yra homoseksualūs ir engiami savo šalyse. Departamentas žada tikrinti, ar jie tikrai netradicinės orientacijos.
Kol dalis Verebiejuose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų penktadienio rytą laukia eilės skiepui nuo koronaviruso ar ramiai pusryčiauja, dvi šios stovyklos moterys išvežtos į Alytaus ligoninę – dėl galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo.
„Apžiūros metu pasiskundė viena nėščia moteris 36 savaitę, kaip įvardijo, kad skausmai pilvo apačioje, nugaroje, kad negali miegoti. Dėl to buvo iškviesta greitoji ir išvežta apžiūrai ginekologinei“, – sako Simno ambulatorijos vedėja Jūratė Averaitytė.
Greitosios automobiliu į Alytų išvyko ir šešiolikmete save įvardijusi prieglobsčio prašytoja.
„Pasiskundė, kad buvusi nėščia ir pradėjo kraujuoti, nėštumo termino neįvardijo, bet irgi kartu išvežta apžiūrai“, – teigia J. Averaitytė.
Dar neaišku, ar mergina išties neteko kūdikio, tačiau Alytaus medikai TV3 žinioms patvirtino, kad pavakarę abi prieglobsčio prašytojos dar buvo ligoninėje. Neoficialiomis žiniomis, persileidimu baigėsi ir dar mažiausiai vienas migrantės gimdymas prieš gerą savaitę.
„Buvo moters sveikatos problemų, galbūt tai mitas, kuris ėjo ir išsirutuliojo į „persileidimą“. Aš tikrai nežinau apie persileidimą“, – teigia vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev.
Kiek nėščiųjų, net neskaičiuojama
O žinoti sudėtinga, kai niekas ir nesidomi. Pasirodo, valdininkai net neskaičiuoja, kiek išvis Lietuvos sieną kirto nėščių migrančių. Niekas nežino ir ar minėtas bėdas lėmė jų pačių sveikatos problemos, kelionė iki Lietuvos ir stresas, ar prisidėjo ir prastos apgyvendinimo sąlygos mūsų šalyje.
Visgi vidaus reikalų viceministras pripažįsta, kad mokyklų ar kitos patalpos netinka gyventi nei besilaukiančioms moterims, nei kitiems sveikatos bėdų turintiems prieglobsčio prašytojams.
„Aš ką tik buvau užkardoje ir mačiau, kaip žmonės gyvena tiesiog pasieniečių darbo vietose. Tai nėra tinkamos sąlygos, bet kitos išeities nėra. Man teko matyti vaikus, sėdinčius ant žemės, man teko matyti vaikus su negalia, kuriems teikia greitų sprendimų. Tikrai galvoju, kad tuos sprendimus privalom padaryti“, – tvirtina V. Dmitrijev.
Vidaus reikalų ministerija beveik tiesiai šviesiai sako, kad pirmiausia migrantams bando rasti stogą virš galvos, o sveikatos bėdos – antraeilis rūpestis. Nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos stebisi, kad valdžia per porą migrantų krizės mėnesių net nepabandė suskaičiuoti pažeidžiamiausių atvykėlių.
„Žmonėms, kirtusiems sieną, kurie priskiriami pažeidžiamoms grupėms, iš karto turėtų būti aišku, kiek tokių žmonių yra. Jie pirmoj grandinėj turėtų būti identifikuojami ir kai jie perkeliami į laikino apgyvendinimo vietas, turėtų būti perduota ir ta informacija“, – teigia Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Iki šiol nieks neskaičiuoja kiek saugome moterų, kiek vaikų, kiek vyrų. Tuo metu iš 2400 Lietuvos sieną kirtusių migrantų prieglobsčio jau pasiprašė trečdalis. Tačiau Migracijos departamentas kol kas netenkino nė vieno prašymo, esą dauguma atvykėlių motyvuoja paprasčiausiu noru gyventi geriau. Tačiau yra ir kitokių argumentų. Kai kurie migrantai, kaip vienas vaikinas iš Kamerūno, sakosi į Europą bėgantis dėl seksualinės orientacijos.
„Į Baltarusiją atvykau kaip studentas. Mano šalis labai bloga, netoleruoja homoseksualumo. Dėl to gyventi ten negera“, – sako vaikinas.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tvirtina: „Įsitikinus, kad tai išties homoseksualus žmogus ir išnagrinėjus padėtį kilmės valstybėje, tai gali būti pagrindas suteikti prieglobstį. Bet tai būna labai retais atvejais.“
Tie atvejai, pasak departamento vadovės – kai prieglobsčio prašytojų gimtinė pagarsėjusi brutaliu elgesiu su homoseksualiais asmenimis. Viena iš tokių – Čečėnija. Tik štai kaip departamentas sugeba išsiaiškinti, ar asmuo tikrai netradicinės orientacijos, E. Gudzinskaitė neatskleidžia.
„Tai mes darome pagarbiais būdais, žmogaus orumas nepažeidžiamas, turime savo metodų, kuriuos pritaikome, kad įsitikintume, ar išties tas žmogus gali būti homoseksualus“, – sako E. Gudzinskaitė.
Dalis prieglobsčio prašytojų, kaip jau TV3 žiniose rodytas Ramzanas iš Čečėnijos, iš gimtinės sako bėgantys dėl to, kad prisišnekėjo apie vietos valdžią ir dėl to jiems gresia susidorojimas.
Pasak Migracijos departamento vadovės, gauti prieglobstį turi vilties ir tokie asmenys, tačiau jiems irgi teks įrodyti, kad jų baimė pagrįsta. Tokiu pagrindu, beje, šiemet prieglobstį gavo ir per 30 nuo Lukašenkos režimo bėgusių baltarusių – maždaug pusė visų prašiusiųjų.
