Dieveniškių miestelio gyventojai tiesiogine žodžio prasme stoja mūru prieš Vyriausybės planus, kur buvusioje technologijų ir verslo mokykloje apgyvendinti mažiausiai pusę tūkstančio nelegalų. Kelia link būsimos sienos pažeidėjų stovyklos blokuoja traktoriais. Trukdo Vidaus reikalų ministerijai įrengti patalpas.
„Užbarikadavo kelią, kad neįvažiuotų, neįeitų, nei darbininkai, nei tie patys migrantai, nei technika neįvažiuotų į šitą vietą“ – sako gyventojas.
„Nori jau pradėti statyti tvorą, kur kokią jie tvorą pastatys? Jau vakar užvežtos lovos. Gal rytoj, gal šiandien, kad atveš. Ignalinoje 50 ir yra visokių nesusipratimų, kas čia bus? Reikia mes budėsim ir naktį“, – tvirtina kitas.
„Mes kiekvieną dieną stebim, kas vyksta kitose savivaldybėse, kur gyvena migrantai. Ten žmonės tikrai nepatenkinti ir imigrantai taip pat nepatenkinti, užsieniečiai taip pat nepatenkinti, tai yra kultūra kita visiškai“, – sako gyventojas.
„Nepriimtina, kita kultūra, mes gyvenam ramiai, viskas buvo gerai, dabar kaip sniegas ant galvos viskas nukrito. Mes čia gyvenam, čia mūsų žemė, čia guli mūsų protėviai visi“, – sako gyventojas.
Su gyventojais bandė susikalbėti ir policijos, ir pasienio pareigūnai. Tačiau nesėkmingai, miestelėnai į pastatą atvykėlių neįleidžia.
„Žmonės susirūpinę, bet mes užtikrinam visą apsaugą. Kyla tokie nesusipratimai, bet norėčiau paprašyti supratimo, kad nėra Lietuvoje teritorijos, kur nebūtų savivaldybių, ar tai viena savivaldybę, ar tai kita būtų. Vidaus reikalų ministerija neatsisako planų perkelti migrantus į Dieveniškes, kada konkrečiai sienos pažeidėjai bus atgabenti, valdžia nesako. Miestelio gyventojai yra pasiruošę budėti tiek, kiek reikės“, – tvirtina vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Kol Vidaus reikalų ministerija galvoja kaip išspręsti konfliktą su dieveniškiečiais, pasiruošimas vis gilėjančiai nelegalių migrantų krizei nestoja.
Lietuva gavo humanitarines siuntas iš kaimyninių Lenkijos ir Estijos. Pagalvių antklodžių, stalų, spintelių, šildymo sistemų, palapinių, lovų, taburečių, generatorių, oro kondicionierių, miegmaišių, kėdžių ir šviestuvų.
Visai tai keliaus į tokias migrantų stovyklas kaip Vydeniuose, Varėnos rajone. Čia uždarytoje mokykloje šiuo metu gyvena 149 nelegalai, 108 vyrai ir 41 moteris iki 28-erių metų amžiaus, visi iš Afrikos valstybių. Juos šiandien aplankė ir finansų ministrė.
„Labai didelių nusiskundimų iš jų negirdime. Jie nori kokakolos, jie nori saldumynų, jie nori delikatesų, bet mes pirkti nepajėgiame, tiesiog nėra kam“, – sako Vydenių seniūnė Genė Ramaškienė.
Migrantai savo norus reiškia drąsiai, vienas sienos pažeidėjas vos tik pasirodžius žurnalistams, už interviu prašo pieno ir rūkalų. Kiti aiškina, kad gyvenimo sąlygos Varėnos rajone juos tenkina.
„Dabar viskas gerai, man patinka maistas. Man patinka kaip dirba apsauga“, – sako migrantas.
„Lietuviškas maistas yra mums geras. Jo tiesiog yra per mažai, kai tiek daug žmonių“, – tvirtina kitas.
„Aš negaliu skųstis, kad jūs man neduodate mano šalies maisto, mano mamos maisto, dėl to čia yra gerai“, – sako nelegalas.
„Bent jau tiek, kiek kalbinom, viskas tenkina šioje vietovėje, bet tikrai turim suprasti, kad ne visos teritorijos yra vienodos. Kurie gyvena palapinėse, tokio pasitenkinimo nejaučia, kaip čia. Mes tikrai nesam nusiteikę užtikrinti papildomo komforto“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vydeniuose skirtingai nei Dieveniškėse žmonės dėl nelegalų kaimynystės skundžiasi mažiau.
„Jie nepiktybiniai, dar nebuvo matyti, kad čia jie kažką tokio, bet vis tiek nesaugu“, – sako gyventojas.
„Jauni tai turi pažaisti futbolą, jauni vyrai, nesėdėsi gi tenai rankas sudėjęs. Viskas gerai“, – tvirtina kitas.
„Gyventojai yra saugūs, nėra, kad jie bijotų, kai su jais kalbam tiesiogiai ir panašiai, gal čia ir nieko tokio“, – sako seniūnė G. Ramaškienė.
Finansų ministrė nelegalus lankė ne be reikalo. Varėnoje ji susitiko su ir su savivaldybių, kuriuose yra sienos pažeidėjų, merais. Skaistė pažadėjo, kad savivaldybėms kompensuos visas nelegalų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. anksčiau merai piktinosi, kad finansų ministerija savivaldybių prašė perkant maistą vienai parai vienam žmogui neišleisti daugiau kaip 5 eurų 85 centų.
