Kitiems svyra rankos – kas nutiko, kad kone visos skambiais sulaikymais prasidedančios STT bylos galiausiai subliūkšta? Tokių Lietuvoje jau ne viena ir ne dvi. Teisininkai, nors ir ragina sulaukti aukštesnės instancijos teismų verdikto, tikina – Lietuvai reikia smarkiai susirūpinti ikiteisminių tyrimų kokybe ir imtis reformų, nes teisės studentai nė nenori tapti tyrėjais, o labiau svajoja apie didelę advokato algą.
Kai bylos pradžioje Eligijus Masiulis prabilo, kad iš tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ėmė paskolą, o ne kyšį, daugelis atvirai juokėsi, esą politikas galėjo sugalvoti ir labiau įtikinantį pasiteisinimą. Visgi jos užteko – teisėjams pritrūko įrodymų, kad pinigus Masiulis gavo už palankius koncernui sprendimus. Nors prokuroras veikiausiai sprendimą skųs ir dar laukia aukštesnės instancijos teismai, tendencija teisės ekspertų nežavi.
„Matau eilinį kartą, kad bylos, kurios prasideda labai skambiai, baigiasi labai tyliai“, – sako VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius.
Tokioms kaip Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ politinės korupcijos byloms Lietuvoje suskaičiuoti tuoj pritrūks rankų pirštų. Visai neseniai teismas nekaltu pripažino už galimą prekybą poveikiu skambiai sulaikytą Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską. Pernai Aukščiausiasis Teismas išteisino dėl korupcijos nuteistus Rolandą Paksą ir Gedvydą Vainauską. Ką jau kalbėti apie dešimtmetį vilkintą Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, kurioje už 7-is milijonus neapskaitytų eurų Viktoras Uspaskichas gavo… mažiau nei 7-ių tūkstančių eurų baudą. Nuo baudžiamosios atsakomybės apsaugojo senatis. Teisininkai ir politologai atvirai kalba, kad tokios istorijos smukdo žmonių pasitikėjimą ir politikais, ir visa teismų sistema ir valstybe. Kur slypi priežastys?
„Reikia labai susirūpinti ikiteisminio tyrimo kokybe. Pats svarbiausias baudžiamosios bylos etapas yra ne teisme, ne prokuratūroj, o ikiteisminiam tyrime, kur surenkami visi pagrindiniai įrodymai. Ir jeigu ten kažkas kažko nepadarė, bylai galima sakyti „viso gero“, – teigia V. Nekrošius.
Ikiteisminius tyrimus atlieka STT pareigūnai, bylą teismui perduoda prokurorai. Masiulio ir „MG Baltic“ byloje teisėjai pareiškė, kad garso įrašai, kai Masiulis su Kurlianskiu galimai tarėsi dėl pinigų, buvo tiesiog neiššifruojami.
„Konkretaus garso įrašo kokybė išties labai prasta, net stenogramoje, kuri yra priedas prie garso įrašo, ištisinio teksto nėra. Aiškios atskiros frazės, tačiau iš jų vienareikšmiškai pokalbio prasmė nėra suprantama“, – kalba teisėja Nijolė Žimkienė.
„Tai baisiai sudėtingi nusikaltimai. Žmonės, kurie juos daro, yra ne kvailiai ir ne idiotai“, – sako V. Nekrošius.
Kodėl pritrūko kokybės, nei STT, nei Generalinė prokuratūra visuomenei paaiškinti nesiteikia, teismo sprendimo nekomentuoja. Buvęs prokuroras ir Generalinio prokuroro pavaduotojas, o dabar advokatas Darius Raulušaitis visgi nemano, kad skambiai pradėtos, tačiau niekuo pasibaigiančios bylos rodo sistemines bėdas.
„Mes turim vieną prokurorą, kuris palaikė valstybinį kaltinimą ir turim tris teisėjus, kurie priėmė sprendimą šitoj byloj. Tai aš čia matau kol kas šitų keturių žmonių sandūrą ir nematau sisteminių didelių problemų“, – komentuoja advokatas Darius Raulušaitis.
Teisės studentams dėstantis Vytautas Nekrošius tikina, kad problema net labai aiški.
„Žiūrint į šį fakultetą, geriausi studentai keliauja į advokatūrą ir privačias struktūras. Į ikiteisminio tyrimo pareigūnus eina vienas ar mažiau procento, kurie nėra patys geriausi“, – teigia V. Nekrošius.
Dirbti advokatais vilioja ir kur kas didesnės algos. Nekrošiaus manymu, reikia reformos. Raulušaitis tikina, kad ikiteisminiai tyrimai negali šimtu procentų baigtis nuteisimu. Nors Lietuvoje, panašu, kone šimtu procentų didelės korupcinės bylos baigiasi atvirkščiai.
„Negali reikalauti, kad prokurorai teismams perduotų tik tas bylas, kuriose priimami tik apkaltinamieji nuosprendžiai. Mes tada gyventume kaip Baltarusijoj. Kita vertus, prokurorai neturėtų į teismą perdavinėti žmonių, veikdami avantiūriškai“, – kalba D. Raulušaitis.
Po panašių sprendimų žmonės smarkiai suabejoja ir teismų nešališkumu. Tačiau teismų darbo, kol sprendimą priėmė tik pirma instancija, ekspertai komentuoti nelinkę. Seime jau pasigirsta siūlymų, kaip tobulinti teismų sistemą.
„Siūlysime grįžti prie tarėjų instituto. Tai reiškia, kad visuomenė įgyja teisę dalyvauti priimant sprendimus“, – teigia „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.
Pats su koncernu „MG Baltic“ bylinėjęsis Vytautas Bakas mano, kad reikėtų netgi mažinti įrodymų kartelę.
„Tarptautinės organizacijos, tas pats EBPO, kritikuoja mūsų teismų sistemą už pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Kalbant paprastai, Lietuvos teismuose sukurtas toks įrodinėjimo standartas, kuris yra gerokai aukštesnis nei labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse“, – sako V. Bakas.
„Tai vėl kokybės klausimas – „mes negalim įrodyti, tai mažinkit mums standartus“. Jei žmogus, kuris yra politikas, paėmė pinigus, savaime yra nusikaltimas? Tai nėra nusikaltimas, mes turim įrodyti nusikalstamus tikslus, siekius, kitaip kur mes atsidursim? Baltarusijoj?“, – kalba V. Nekrošius.
Ar reikia reformų, apie kurias kalba teisininkai, teisingumo ministrė tyli.
„Aš manau, atsakyti į tuos klausimus, daryti išvadas ir analizuoti situaciją galėsim, kai turėsim įsiteisėjusį teismo sprendimą“, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Iki galutinio teismų verdikto politinės korupcijos byloje gali praeiti dar pora metų.
