Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Logistikos įmonę valdantis verslininkas Tautginas Sankauskas jau dabar skaičiuoja, kad gali netekti iki 25 proc. pajamų. Pas jį dirba dešimtys vairuotojų, todėl pastarosiomis dienomis verslininkas suka galvą, ką su jais reikės daryti. Atleisti iš darbo, o gal darbo jiems duos valdantieji?
„Praktiškai, kai čia nuskambėjo tas visas importo ir eksporto uždraudimas, tai bendrai keistai atrodo. Mes norime aiškių atsakymų ir šiandien dieną mes jų neturime – kada ir kaip turėtų vežti ar nevežti, sandėliuoti, ar išvis nutraukti“, – teigė nuostolius patiriantis T. Sankauskas.
Kiti nenorintys viešintis ir verslus Baltarusijoje turintys Lietuvos piliečiai pasakoja, kad pastaruoju metu sulaukia didesnio Baltarusijos tarnybų dėmesio – patikrinimų, kaltinimų remiant Sviatlanos Cichanouskajos judėjimą. Pasienyje papildomai tikrinami krovininiai automobiliai, kurių patikrinimai vyksta po parą ir daugiau, o tai – milžiniški nuostoliai ir prarastas laikas.
„Pirmiausiai mes sankcijas paskelbsime sau – mūsų verslams, logistikai, mūsų krovai, mūsų darbo vietoms ir po to Baltarusijos visuomenei, tai čia yra klasika, nes nuo tokių dalykų kenčia paprasti žmonės“, – tvirtino sankcijoms nepritariantis socialdemokratas, Seimo narys Gintautas Paluckas.
Verslininkų nuostoliai – tai tik ledkalnio viršūnė. Skaičiuojama, kad vien per kalio trąšų tranzito sustabdymą Lietuvos biudžetas kasmet neteks po 100 milijonų eurų. Ir tai tik pradinė nuostolių suma.
„Čia yra tiesioginiai praradimai tik valstybės biudžete, bet reikia mums kalbėti ir apie praradimus pajamų, ir žmones, kurie gauna darbo užmokestį. Jeigu jie taps bedarbiai, tai jie gaus bedarbio išmokas. Tai tikrai tie praradimai, jeigu kalbame tiesiogiai, apie 100 milijonų eurų“, – teigė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Negaunami pinigai į biudžetą reiškia biudžeto skylę, o jai užkišti reikia tų pačių pinigų. Elementari ekonomikos pradmenų taisyklė, kuri šiuo atveju bus pritaikoma visiems Lietuvos gyventojams.
„Galiu pasakyti, kad nuostolius kompensuos mokesčių mokėtojai. Antras dalykas – valstybės skolinsis dar papildomai, bet skolą, kaip žinia, visi Lietuvos žmonės po to sumokame“, – tikino A. Butkevičius.
Vien dėl kalio trąšų praradimo Klaipėdos uoste ir Lietuvos transporto sistemoje gerai apmokamo darbo netektų apie 500 žmonių, kurie birių krovinių terminale Klaipėdoje uždirbdavo atlyginimus vidutiniškai siekiančius iki 4700 eurų.
„Jei Lietuva pritaikys šitas sankcijas Baltarusijos „Baltkalio“ įmonei ir geležinkeliu neveš trąšų, tai su malonumu Latvija pasiims šitą krovinį. Tai kaimynai juokiasi ir laukia, kol lietuviai priims Lietuvos žmonėms blogus sprendimus, o dalis žmonių dar neteks ir darbo“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Sankcijų Baltarusijai šalininkai siūlo neparsiduoti už darbo vietas, trąšas ir baltarusišką druską. Nes Lukašenkos į Lietuvą už trąšas ir prekes pumpuojami milijonai laikui bėgant gali atsirūgti labai brangiai. Pasak Vyčio Jurkonio, Lietuva ir jos verslininkai turi pabaigti maitinti Lukašenkos režimą pinigais ir išmokti gyventi be baltarusiškų, represijomis ir nekaltų žmonių krauju suteptų pinigų.
„Nes jeigu šiandien kažkur parsiduodame, tai ką tai reikš rytoj? Ir kur bus ta riba mūsų parsidavinėjimo ir tos neprincipingos pozicijos?“, – retoriškai klausė V. Jurkonis.
Per šių metų dešimt mėnesių Lietuvos įmonės iš Baltarusijos, neįskaitant trąšų, importavo prekių už 931,5 mln. eurų. Tai mediena, geležis ir plienas, mineralinis kuras, alyva, vaškas ir maisto prekės. Tad ar galime gyventi be baltarusiškų saldainių ir kitų prekių, parodys netolima ateitis.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
