„Mama turi žemės, kurią nuomoja. Nuomoja bendrovei, o bendrovė deklaruoja pajamas paramai gauti. Jei taip skaičiuojama, netiesiogiai aš, mama, bendrovė gauna, deklaruoja, gal ir aš suskaičiuotas esu. 3,5 ha turi mama“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Laimonas Čiakas pripažįsta, kad jo motina turi dirbamos žemės, kurią nuomoja ir už kurią priklauso europinės išmokos. Vadovas tikina nieko neslepiantis, tačiau neatmeta, kad jo pavardė gali pakliūti į Specialiųjų tyrimų tarnybos sąrašą, kuriame atsidūrė pusketvirto tūkstančio Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių valdininkų ir jų artimųjų. Jie pernai gavo 20 milijonų eurų europinės paramos. Vidutiniškai vienam asmeniui teko po 5,7 tūkst. eurų, o už vieną hektarą po 208 eurus.
„Valstybės tarnautojas turi tarnauti viešajam interesui, o ne siekti sau naudingų tikslų, pasipelnyti. Mano akimis, klasikinis korupcijos apibrėžimas“, – teigia „Transparency International“ atstovas Sergejus Muravjovas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, kad žemės ūkio įstaigose darbuotojai galimai pasinaudoja tarnybine padėtimi ir informacija apie laisvus valstybinės žemės plotus. Dėl europinių išmokų žemes išsinuomoja patys arba artimiesiems galimai pažeisdami privačių ir viešųjų interesų derinimo įstatymą.
„Galbūt tam tikrose institucijose egzistuoja prielaidos pasinaudoti tarnybine padėtimi, dėl tarnybos prieinama informacija apie galimus išsinuomoti valstybinės žemės plotus, sąlygas gauti su tuo susijusias išmokas, turėti įtakos dėl išmokos skyrimo“, – kalba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Daugiausia ES paramos, anot STT, pernai gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai ir jų giminaičiai – iš viso beveik 8 mln. eurų. Tačiau šių įstaigų vadovai mėgina teisintis, esą kovoja prieš nesąžiningus darbuotojus, ir jų įtartinus darbelius tikrina.
„Apie tiesiogines išmokas agentūrai žinoma, kad yra darbuotojų, kurie teikia paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Turime įkurtą korupcijos prevencijos skyrių, kuris atlieka analizes ir patikras vietoje pas tuos darbuotojus, kaip sekasi jiems vykdyti veiklos kriterijus, įsipareigojimus, kad būtų išvengta intereso konflikto, įtraukiami ir giminaičiai, nematome, kad būtų negerovių, darbuotojai tikrinami“, – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros kanclerė Enrika Raibytė.
O L. Čiakas atskleidžia ir pagrįstus įtarimus: „Šiandien turime tyrimą, pagrįstų įtarimų, kad vienas darbuotojas nenusišalino nuo sandorio, pats dalyvavo, tarsi susigriebė, kad negerai, pradėjo nusišalinti, parašė prašymą nusišalinti. Tačiau veiksmai, mūsų žiniomis, buvo ir anksčiau. Tokius tyrimus atliekam, padarom, turime planinius tyrimus, pasirenkame aspektą valstybinės žemės nuoma.“
Kurie žemės ūkio įstaigų valdininkai, jų artimieji ir kiek konkrečiai susižėrė europinės paramos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Žemės ūkio ministerija neatskleidžia. 408 žemės ūkio ministerijos valdymo srities darbuotojų ir giminaičių, pareigūnų duomenimis, deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl, tikėtina, realiai net nevykdė jokios žemės ūkio veiklos. Tokie vadinamieji sofos ūkininkai, besigviešiantys europinių pinigų, piktina ir tikruosius ūkininkus.
„Pikta, kas iš tų sofininkų, išmoką pasiima, ką nors užaugina? Nieko, pinigus asmeniniams reikalams iššvaisto ir tuo viskas baigiasi. Kiek metų tęsiasi, aš nuo mažens prisimenu sofininkus, patys deklaruojasi savininkai, o duoda stambiems dirbkit, jokios naudos iš to nėra“, – įsitikinęs ūkininkas Lukas Damušis.
Jam pritaria ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius: „Kažkas pasiima pinigus neteisėtai didesnius nei tie, kurie prakaitą lieja. Jei plotas yra iki 30 ha, nenašios teritorijos, išmoka gali būti didesnė, vidurkis apie 175 eurų. Gali būti, kad gauna ir 200 eurų už hektarą, o žemės ūkio subjektai gauna 120–130 eurų už hektarą.“
Tačiau specialistai kalba apie rimtesnes problemas.
„Kalbame apie stambesnę korupciją, stambesnius interesus, sudėtinga pričiupti, pagauti, pradėti ikiteisminį tyrimą. žmonės yra labai protingi, ieško būdų, kaip padaryti viską regimybės prasme tinkamai, teisėtai“, – teigia S. Muravjovas.
Gavęs STT tyrimo medžiagą žemės ūkio ministras Navickas apie griežtas bausmes nekalba. Dar tik svarsto, kokių priemonių imtis prieš korumpuotus žemės ūkio valdininkus.
„Čia tokia pilka zona, kurioje pareigūnai galimai turėdami informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus ja gali pasinaudoti. Reikia gilesnio tyrimo, tą darysime, kitas žingsnis priimti teisės aktus, kad jų nebūtų“, – aiškina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tokia atsargi ministro laikysena piktina Ūkininkų sąjungą. Ryžtingų sankcijų prieš europinės pramos grobstytojus laukiantis jos vadovas jau nerimauja, ar ministro susirūpinimas nevirs tik eiline viešųjų ryšių akcija.
