2 milijonai peržiūrų „Youtube“ ir tūkstančiai minučių radijo eteryje. Štai tokiais skaičiais gali didžiuotis pernai vasarą kūrinį „Milijonai“ išleidę atlikėjai Vaidas Baumila ir Justė Starinskaitė. Tarp 2019-ųjų grojamiausių ir populiariausių Lietuvos atlikėjų ir Justė Arlauskaitė-Jazzu, Monique bei GJan. Visgi milijoninės peržiūros, pasak dainininkų ir muzikantų, milijoninių honorarų neatneša, šis mitas seniai sugriautas.
Vaidas Baumila neslepia, kad išpopuliarėjusios dainos pagerina gyvenimą, mat kuo labiau atlikėjas klausomas, tuo daugiau koncertų ar projektų pasiūlymų sulaukia. Visgi, iš interneto ar radijų atkeliaujantys pinigai tuoj pat ir dingsta – kad ir sceniniams rūbams, aranžuotėms. Štai už muziką vienam kūriniui prodiuseris gali paprašyti ir pusantro tūkstančio eurų.
„Ta prasme, kad didėja koncertų gausa nuo tos dainos populiarumo, tas tikrai yra tiesa. Bet jei kalbėsime apie monetizavimą iš „Youtube" ar „Spotify", tai tas uždarbis yra labai mizerinis. Ypatingai Lietuvoje, nes reklamos užsakymai per šias platformas yra pigūs“, – sako atlikėjas Vaidotas Baumila.
Autorių teises administruojanti asociacija LATGA kiekvieno atlikėjo pajamų negali atskleisti dėl duomenų apsaugos, tačiau įkainis už minutę radijo eteryje gali siekti vos kelioliką centų. Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius taip pat pabrėžia, jog net ir tuos centus dažniausiai tenka dalintis. Mat kūrinį atliekantis dainininkas nebūtinai yra ir jo autorius. Tad dažnai išmokamą sumą už transliacijas dalijasi ir vienas, ir keli žodžių bei muzikos autoriai.
„Minutės kainos eteryje vyrauja nuo kelių centų ir net iki keliolikos eurų. Kitas atvejis, kai šnekame apie viešąjį panaudojimą kūrinių prekybos centruose, kavinėse, baruose. Ten skaičiavimas kiek kitoks. Naudotojas moka autorinį atlyginimą priklausomai nuo jo ploto, kuriame naudojama muzika“, – pasakoja skyriaus vadovas P. Sartatavičius.
Kompozitorius, prodiuseris, daugybės dainų autorius Stanislavas Stavickis-Stano sako, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, tik iš „Youtube" platformos pragyventi negalėtų nė vienas vietinės rinkos atlikėjas ar grupė. Muzikantams ir dainininkams būtini koncertai, tai pagrindinė jų duona. Stano taip pat atskleidžia ir socialinių tinklų bei muzikos įrašų platformų subtilybes. Didžiausias pelnas atlikėjams „Youtube" tinkle yra lėšos iš reklamos, tačiau jos davėjai stebi, kas atlikėją klauso, koks jų amžius ir ar jų produktas pasieks vartotoją.
„Vidutinis koeficientas yra 60 centų už tūkstantį peržiūrų, bet tai nėra jokia taisyklė, nes jei tavo auditorija ar tavo dainos klausytojai yra vaikai, tai tavo koeficientas stipriai kris ir bus 0,1 ar 0,2 ir jau gausi 10 centų už tą patį tūkstantį“, – teigia prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano.
Beje, įkainiai už perklausų skaičių ar reklamas Lietuvoje yra vieni mažiausių. Štai jei viena perklausa „Spotify“ tautiečiui atneša 12 tūkstantųjų euro cento, tai JAV kūrėjui apie keturis kartus daugiau. Pavyzdžiui, viena populiariausių mūsų šalies atlikėjų Jazzu su 17 milijonų perklausų pernai teoriškai galėjo uždirbti per 20 tūkstančių eurų.
Žinoma, pats garsiausias pastaraisiais metais lietuvis yra prodiuseris Dynoro. Jo žinomiausia daina per pusantrų metų „Spotify“ perklausyta net 700 milijonų kartų. Kadangi dauguma šio atlikėjo gerbėjų užsienyje, jo superhitas galėjo atnešti beveik tris milijonus eurų.
Jazzu prodiuseris Lauras Lučiūnas pabrėžia, kad Lietuvoje tokių atlikėjų, kurie per metus išleidę vieną hitą galėtų namuose gulinėti ir tikėtis didžiulių honorarų, nėra. Investicijos ir aktyvi veikla būtina, tad nuolat koncertuojantys, populiarūs dainininkai ar grupės per metus gali uždirbti ir kelis šimtus tūkstančių eurų.
„Klausimas, ar atlikėjas galėtų pateikti tam tikrą kokybę, ar tas dainas galėtų įrašyti. „Youtube" kanalas generuoja pajamas, bet ten reikia rodyti vaizdus, reiškia turi filmuoti vaizdo klipus. Jei kiekvienai filmuosi tam tikros kokybės klipą tai ne vieno tūkstančio eurų klausimas, tai daug tūkstančių klausimas“, – kalbėjo vadybininkas Lauras Lučiūnas.
Prodiuseris Martynas Tyla antrina, kad tik kurti dainas neužtenka. Jei atlikėjui metai labai sėkmingi – jo kūrinių internete žmonės klauso – uždirbti iš to galima ir 15-20 tūkstančių eurų, bet mažiau žinomi kūrėjai be koncertinės veiklos beveik neuždirba.
„Vien tik rašant dainas ir galvojant, kad tu nekoncertuosi ir tavo dainas dainuos kiti ir iš to pragyvensi – ne, bus labai sunku. Oriai neišeis gyventi. Galbūt kažkur ties vidutinės pensijos riba ir pavyktų ištraukti populiariam“, – sako prodiuseris Martynas Tyla.
Na, o daugiausiai iš radijo, televizijos eterio, internetinio platformų uždirba populiarūs šalyje kompozitoriai. Mat dažniausiai tokie prodiuseriai kuria dainas daugeliui populiariausių atlikėjų, taip pat ir muziką reklamoms, televizijų vinjetėms. Nemenka pyrago dalis jiems atitenka ir kuomet jų dainos atliekamos koncertuose.
„Jei yra dideli areniniai koncertai, tai 6 procentai nuo viršutinės bilieto kainos atitenka dainų autoriams. Padalinama iš dainų skaičiaus, jų trukmės ir tuomet padalinama autoriams. Yra autorių, kurių kūriniai skamba tuose dideliuose koncertuose, tai jie labai daug gauna pajamų“, – pasakoja L. Lučiūnas.
Daugiausiai peržiūrų turinti Lietuvos atlikėjo 2019 metais „Youtube“ paskelbta daina – Gjan „Melagė“. Šis kūrinys sulaukė šešių su puse milijono paspaudimų. Tuo metu pasaulinėje scenoje karaliavo Lotynų Amerikos atstovai. Štai Daddy Yankee ir Snow kūrinys „Con Calma“ buvo peržiūrėtas net milijardą ir 200 milijonų kartų.
