Mokslininkai daro ir mažai guodžiančią išvadą – anksčiau ar vėliau su delta atmainos virusus susidurs dauguma žmonių.
Štai, ką pasakoja žmonės:
„Nesiskiepysiu, nenoriu.“
„Kol kas nesvarsčiau net, persirgau, ir dabar net nežinau, turiu tą galimybių pasą, tai kol kas nereikia man skiepytis, o paskui pažiūrėsiu, kaip toliau bus. Dar nepraėjo daug laiko, noriu pažiūrėti ar tikrai saugu, ar ne.“
„Ne, nebijau. Persirgau, ir nėra man baisi ta korona tikrai.“
O, kaip aiškina Alytaus ligoninės medikai, bijoti yra ko. Pastaruoju metu ėmė sparčiai pildytis ligoninės lovos sergančiaisiais koronavirusu. Tad iš keturiasdešimties lovų – 34 užimtos. Dauguma pakliuvusių – neskiepyti žmonės. Iš penkių reanimacijos vietų, dviejose gelbėjamos žmonių gyvybės. Ir daugiausia pakliūva neskiepyti.
„Reanimacijoje gydėsi trylika pacientų, nuo šitos bangos, sakykim, rugpjūčio mėnesio trylika pacientų, iš jų tik du buvo paskiepyti“, – sako direktoriaus pavaduotojas Dmitrij Kačiurin.
Pastaroji para ir iš viso šalį grąžino, kaip sako specialistai, kone į balandžio mėnesį. Per parą nustatyti net 1298 koronaviruso atvejai. Šešiolika žmonių mirė, trylika mirusiųjų – neskiepyti, arba skiepyti tik iš dalies. Ši statistika Lietuvą stumtelėjo į Europos antirekordininkes: mirtingumas nuo COVID-19 infekcijos mūsų šalyje, kaip sako Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, didžiausias Europos Sąjungoje.
„Lėtinės ligos lemia ir sunkesnę ligos eigą, ir dažnesnius užsikrėtimus. Kitas dalykas, be jokios abejonės, skiepijimasis. Tikrai esame labai ir labai per mažai pasiskiepije. 61 procentas, prie delta, plintant delta atmainai, tai tikrai nėra tai, ko mes siekiame. Vyresni žmonės, garbingo amžiaus žmonės, kurie dažniausiai ir miršta, jie nėra pasiskiepiję net 60 procentų“, – teigia Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.
Nerimą kelia ir vaikai. Jų Lietuvoje paskiepyta vos 30 procentų. Tačiau, pasak Lingienės, jie puiki terpė platinti virusą, mat nuolat sukasi apie vyresnius. Lietuvių mokslininkai ištyrė ir kaip mūsų šalyje suveikė viena populiariausių „Pfizer" vakcina. Mokslininkai padarė išbadą, kad paskiepyti šia vakcina susirgti koronaviruso delta atmaina rizikuoja penkis kartus mažiau nei nepasiskiepiję. Nuo liepos pirmosios, iki pirmos rugsėjo savaitės atliktas tyrimas parodė, kad vakcinos efektyvumas siekia, aštuoniasdešimt procentų.
„Tie, kurie yra paskiepyti, bent dvidešimt kartų sumažina savo riziką numirti nuo COVID ligos“, – kalba Statistikos departamento atstovas Jonas Bačelis.
Tyrimas rodo, kad vakcina efektyvi maždaug pusmetį. Tad mokslininkai sako, kad būtina revakcinacija. Vyresniems žmonėms vakcinos efektyvumas yra mažesnis nei 80 procentų, jaunimui, priešingai – didesnis nei 90 proc.
„Žmonės, kurie skiepijosi vasarį, nuo jų vakcinacijos dienos praėjo pakankamai daug laiko iki liepos 1 d., tai jiems vakcinos efektyvumas yra pats mažiausias. Tie, kurie skiepijosi neseniai – liepos pabaigoje, jiems vakcinos efektyvumas yra pats didžiausias. Tai išvada tokia, kad kuo žmogus anksčiau yra skiepytas, tuo vakcinos efektyvumas yra mažesnis“, – tikina J. Bačelis.
O prognozės, kaip sako mokslininkai, nekokios. Panašu, kad anksčiau ar vėliau virusu užsikrės beveik visi.
„Blogos žinios jeigu su… atmaina mes dar turėjom kažkokių šansų turėti kolektyvinį imunitetą, tai prasirgus daliai žmonių, susidarius žiedinei imunizacijai, tie žmonės neužsikrėstų, tai panašu su delta atmaina, mes turim vieną atvejų, kokius esam matę žmonėse, ir tikimybė, kad pavyks neimunizuotiems žmonėms išvengti užsikrėtimo iki pandemijos pabaigos, neaišku kada bus, yra tikrai maža“, – kalba Vyriausybės kanceliarijos analitikas Aistis Šimaitis.
Tas pats tyrimas parodė, kad į ligoninės palatą paskiepyti pakliūva dešimt kartų rečiau nei neskiepyti. Ir net jeigu tokie argumentai žmonių neįtikins, kaip sako mokslininkai ir valdžia, rudeniui įsibėgėjus, teks vėl uždaryti mokyklas, o dirbsime vėl iš namų. Tad valdžia ragina ne tik skiepytis, bet ir saugotis labiau.
„Kaukių taisyklingo nešiojimo ir visų kitų rekomendacijų. Jeigu vienu metu skiepysimės, vykdysim testavimą, ir visi laikysimės kas liečia tas pačias kaukes, manau tada praeisim šitą sunkų laikotarpį“, – sako ministras Arūnas Dulkys.
Specialistai sako, kol kas prasčiausia padėtis dėl sergamumo yra ugdymo įstaigose, darbuotojams sugrįžus į biurus, židiniai jau ima rastis ir darbovietėse. Iš viso Lietuvoje, kaip skelbia Statistikos departamentas nuo pandemijos pradžios klastinga infekcija susirgo 311 tūkstančių žmonių, beveik dešimt tūkstančių tebeserga.
