Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.
Skiepijimo centru virtę Kauno ledo rūmai atsidaro po pietų. Nustojus naudoti vieno gamintojo „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19, pasikeitė gyventojų skiepijimo grafikas, darbo valandos sutrumpėjo. Centro lentynose guli beveik 2000-ai „AstraZeneca“ dozių.
„Atšaukėm vakar suplanuotus skiepijimus, šiandien mes nebuvome suplanavę skiepijimų ir šiandien turime išskiepyti likučius „Pfizer“, 700 dozių, tai mums čia net pusės dienos nereikia“, – sakė Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Visoje Lietuvoje nejudinamos šiandien net 40 tūkstančių šio gamintojo vakcinos dozių. Tiesa, panašu, ne ilgam. Tiek „AstraZeneca“ saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra, tiek Pasaulio sveikatos organizacija ragina valstybes toliau sėkmingai naudoti „AstraZeneca“ vakciną ir skiepyti savo gyventojus.
„Venų tromboembolija yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių ligos pasaulyje. Tai atsitinka populiacijose, neatsižvelgiant į tai, ar žmonės yra skiepyti, ar ne. Skiepijimas nuo COVID-19 nesumažins ligų ar mirčių dėl kitų priežasčių. Mes dar nežinome, ar kai kurias, ar visas sąlygas sukėlė vakcina, ar kiti atsitiktiniai veiksniai. Tačiau šiuo metu „AstraZeneca“ vakcinos nauda gerokai viršija jos keliamą riziką, todėl jos vartojimas ir toliau turėtų gelbėti gyvybes“, – pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos direktorius Europai Hans Kluge.
„Priėjome prie aiškios išvados, tai yra saugi ir efektyvi vakcina. Ji saugo žmones nuo mirtino COVID-19. Tai yra svarbiau nei kitos rizikos. Komitetas tai pat daro išvadą, kad „AstraZeneca“ vakcina nedidina tromboembolijos rizikos“, – sako Europos vaistų agentūros direktorė Emer Cooke.
„Vakcinavimo nauda didesnė negu žala, nes kasdieną mes netenkame nuo kelių iki keliolikos žmonių nuo COVID-19. Tie žmonės galėtų būti gyvi, jeigu būtų savo laiku paskiepyti“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Dalis valstybių ir jų gyventojų suabejojo „AstraZeneca“ vakcinos saugumu po to, kai Europoje paskiepijus keliolikai milijonų žmonių, kelioms dešimtims žmonių specialistai nustatė kraujo krešėjimo, tromboembolijos atvejus. Anot Lietuvos medikų, tromboembolijos su vakcina sieti negalima. Mat, per praėjusius metus, Statistikos departamento duomenimis, tromboembolija Lietuvoje pridarė sveikatos problemų 12-ais tūkstančių Lietuvos gyventojų.
„Pagal širdies kraujagyslių susirgimus, dažniausiais infarktas, po to insultas, o plaučių embolija 3-ias pagal dažnumą. Vakcina nei plaučių embolijos, nei giliųjų venų trombozės nesukelia. Sergamumas tiek giliųjų venų tromboze, tiek palučių embolija didėja su amžiumi, amžiaus pikas, kada daugiausiai pasireiškia tarp 60-70 metų. Tie rizikos veiksniai senai, aiškiai aprašyti, didžiausi yra, trauma, ortopedinė chirurgija, kai yra protezuojama klubo arba kelio sąnariai, vėžys“, – kalbėjo Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovas Skaidrius Miliauskas.
Štai, ką mano kalbinti gyventojai:
„Geriau jau „Sputnik.“
„Koks skirtumas, kuo skiepytis, jeigu kažkas nesąmones kalba ir nepasitiki medikais, tai jau jų asmeninis reikalas, profesionalais reikia pasitikėti.“
„Greičiau tegul suskiepija, mažiau žinoti, mažiau klausyti.“
„Aš nežinau, kas čia sukėlė paniką, aš nemanau, kad visiems kenksminga. Savo artimiesiems patarčiau skiepytis su „AstraZeneca.“
„Mano daug pažįstamų pasiskiepijo ir kol kas jokių problemų nematė.“
„Ta rizika yra minimali, palyginus su rizika susirgti rimtai ir turėti rimtesnių bėdų.“
Ingrida Šimonytė kalba, kad kol kas „AstraZeneca“ vakcinas ir toliau gaus prioritetinių grupių sąrašo viršuje esantys gyventojai. Tik tada, kai vakcinos tiekimo tempai į Lietuvą išaugs, bus galima „AstraZeneca“ susikaupusį perteklių siūlyti žmonėms, kuriems nėra skirtumo, kokia vakcina juos skiepija.
„Kol kas mes dar neturime tiek vakcinų, kad galėtumėme ja skiepyti Katedros, Kudirkos, Nepriklausomybės aikštėse, visiems, kurie nori ateiti, bet balandžio mėnesį tiekimams spartėjant, antrąjį ketvirtį, kada tiekimai spartės, aš neatmesčiau, kad Lietuvoje galite pamatyti panašų fenomeną kaip Izraelyje, kada dienos metu būdavo suskiepijama ta vakcina, kurios nepanaudodavo prioriteto eilėje“, – sako I. Šimonytė.
Skiepai – viena pagrindinių priemonių kovoje su pandemija. Šiuo metu visos Europos valstybės labiausiai nerimauja dėl sparčiau plintančių koronaviruso mutacijų. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ištyrė dar 426-is ėminius ir aptiko 88-ias „britiškos“ infekcijas. Kas penktą COVID-19 atvejį sukėlė mutacija.
