Vilniečiai Natalija ir Andrejus Gorochovai augina tris vaikus. Visi jie – mokyklinio amžiaus. Pašnekovai neslepia, kad būnant penkiese šeimoje ir dar su šuniu bei kate teko įdėti pastangų, kad karantino metu kiekvienas galėtų jaustis komfortiškai ir kartu turėtų vietos privatumui.
„Mes gyvenam penkiese ir namuose yra įvesta tokia taisyklė – niekas niekam nemaišo nei darbe, nei moksle. Ar jūs girdite dabar mano vaikus? Vaikų jūs dabar negirdite, nes vaikams pasakyta, jie supranta ir viskas tvarkoj“, – tikino paramediku dirbantis Andrejus.
Šeima atvirauja, kad įvestas karantinas ir nuotolinis mokslas tapo nemenku iššūkiu. Visų pirma finansiniu, nes visiems už savas lėšas teko supirkti kompiuterius mokymuisi. Vėliau iššūkis virto ir emociniu.
„Iš pradžių galvojom gerai, visi kartu, šeima, bet vėliau pasireiškė ir kitokių problemų. Vaikai namuose sėdi, nebendrauja su vaikais kitais, o jiems reikia to bendravimo, jiems reikia palakstyti kažkur. Tai visas tas siautėjimas iškart ant galvos“, – pasakojo Natalija.
Skaičiuodama ekonominius nuostolius ir piniginius bankrotus Vyriausybė pamiršo, kad karantinas ir pandemija žmones veda iš proto. Tiesiogine ir perkeltine prasme.
„Atsiranda baimė, nerimas dėl ateities – kas toliau? O kas bus su manimi, kai aš grįšiu po karantino, ar mano verslas išvis galės dar gyvuoti, ar mano darbai, kuriuos aš dirbau, galės egzistuoti? Čia atsiranda ta nerimo dalis“, – aiškino psichiatras Linas Slušnys.
Paramediku dirbantis Andrejus Gorochovas sako, kad karantininis tautos įkalinimas prie interneto atsisuks kitu lazdos galu. Jis jau dabar pastebi, kaip keičiasi vaiko emocinė būsena atėmus telefoną, planšetę ar nutrūkus interneto ryšiui.
„Vaikas tampa irzlus, piktas ir panašiai. Jeigu šeimoje vaikai praleidžia daugiau laiko prie telefono ir interneto, tai reiškia, kad tėvai negali užimti savo vaikų ir suinteresuoti kitais dalykais. Yra toks momentas, kad geriau tegu tyli, sėdi prie telefono, negu lenda man į akis. O pavyzdžiui aš su savo sūnumi žaidžiu šachmatais“, – pasakojo A. Gorochovas.
Paramedikas neslepia – ieškoti emocinės pagalbos lietuviui yra gėda. Esą toks yra mūsų mentalitetas.
„Mūsų žmonės yra tokie, kad bando patys susitvarkyti su savo problema ir nepastebi to momento, to Rubikono, kada jau peržengia ir kada jau negali pats tvarkytis, o pas kažką tai kreiptis jau gėda“, – įsitikinęs Andrejus Gorochovas.
Visuomenės emocinė būsena priartėjo prie pavojingos ribos. Specialistai griežti – mes jau vaikštome raudona linija.
„Šeimyninės dramos, alkoholizmas, muštynės, smurtas – visos neigiamos emocijos turi savybę realizuotis. Kaip tu galvoji, ką į galvą sau įkiši, tas gali ir atsitikti“, – tikino paramedikas A. Gorochovas.
„Aš darausi niūrus, aš darausi nepakantus netgi, todėl manęs tie smurto protrūkiai namuose, kurių padidėjimas buvo, nelabai stebina. Čia yra žmogiška dalis – ji suveikia, ta bjaurioji žmogaus dalis, kai sprogsta emocijos. Ir jeigu aš jų nemoku valdyti, aš turiu menką savitvardą, tada aš turiu bėdų“, – paramedikui antrino psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys.
Pasak psichiatro L. Slušnio, karantiną išgyventi padeda artimieji ir jų dėmesys.
„Karantine svarbiausias yra santykis, santykis šalia artimųjų. Pjauna vienišumas, o net paprasčiausias apsikabinimas to artimo žmogaus yra, tikriausiai, pats geriausias vaistas nuo visų tų negandų“, – įsitikinęs specialistas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
