NATO valstybės iš Afganistano skuba evakuoti savo diplomatus ir kitą personalą. Lietuva tikisi kad evakuoti mūsų kariams talkinusius vietos vertėjus, kuriems dabar gresia mirtinas pavojus padės amerikiečiai. Į valdžią atėję talibai, panašu, grąžins šalį du dešimtmečius atgal: dažnės egzekucijos, nuplakimai rykštėmis ar užmėtymas akmenimis už svetimavimą.
JAV lėktuvas su diplomatais, kariais ir kitais darbuotojais bando pakilti iš Kabulo oro uosto, bet jo niekaip nepaleidžia iš šalies kartu norintys pasprukti afganai. Kai kurie įsikimba į lėktuvą plikomis rankomis ar atsisėda ant pravirų orlaivio važiuoklės durų. Jos žinoma pakilus užsidaro ir žmonės krenta apačion.
Tai, kas dabar vyksta Kabulo oro uoste sunkiai protu suvokiama, bet vargu ar kas tikėjosi ir kad talibų kovotojai taip greitai, beveik be šūvių užims Afganistano sostinę.
Nevilties ir šūvių genami afganai bando palikti šalį lygiai taip pat, kaip ir NATO šalių diplomatai ir kiti darbuotojai tačiau tūkstančiai jų neturi jokių šansų pasprukti.
Amerikiečių ir jų vietos darbuotojų evakuacijai padeda kone 6000 karių, o štai paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano išvyko dar birželį. Tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija dabar skubiai kurpia planus, kaip iš Afganistano išgabenti mūsų kariams talkinusius apie 30 vertėjų su šeimomis – iš viso apie 100 asmenų.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigia: „Iki šiol mes manėme, kad iki rugsėjo 3 d. mes turėjome ta langą, kad juos išgabenti. Mūsų problema yra ta, kad neturime žmonių. Lengviau tiems, kas išvyksta patys. Mūsų atveju turime remtis sąjungininkų pagalba ar ieškoti net privačių būdų.“
Lietuva vertėjams suteiktų politinį prieglobstį, mat Afganistane jiems dabar gresia mirtinas pavojus.
Kaip teritorijas užima talibai atskleidžia dar prieš kelias dienas Kandaharo provincijoje filmuoti vaizdai, juose – gatvės pilnos lavonų. Ir šie vaizdai nesutampa su talibų lyderių žodžiais ir raginimais nebijoti ir niekur nebėgti.
Talibano lyderio pavaduotojas Mullahas Baradaras Akhundas tvirtina: „Dabar prasideda tikras išbandymas – tarnausime savo šaliai, sieksime ramybės ir gyvenimas taps geresnis.“
Pasak islamo tyrinėtojų – į valdžią atėję talibai neabejotinai imsis griežtos konservatoriškos tvarkos – vadinamojo šariato, koks šalyje galiojo ir 1996–2001 m.
O tai, anot ekspertų, reikš ir dažnėsiančias viduramžius primenančias bausmes už įvairias nuodėmes: tarkime rankų kirtimą už vagystę ar mirtiną užmėtymą akmenimis už svetimavimą. Deramai veido neprisidengusių moterų taip pat laukia nemalonumai – rūstybę užsitraukusių gal net ir tokios viešos egzekucijos gatvės viduryje.
Islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius teigia: „Jei kalbame apie tai, kad talibanas įves įstatymus, o tai yra akivaizdu ir konservatyvi tvarka. Tai tokių vaizdų mes neabejotinai matysime. Tai bus ne kaip politinis susidorojimas o nusikaltėlio nubaudimas teismo sprendimu, tokių fizinių bausmių ir mirčių tikrai matysime.“
Vis dėlto, pasak islamo tyrinėtojo – tai, kad talibai pasitraukus amerikiečiams taip greitai užėmė Afganistaną – rodo, kad dalis visuomenės ir kariuomenės neprieštarauja tokiai ideologijai ir smarkiai nesipriešino talibams.
„Situacija žmogaus teisių prasme šioje šalyje drastiškai blogės, o Vakarų įvaizdis lygiai taip pat nesustiprės, nes Afganistans bus traktuojamas kaip nesėkmė“, – sako politologas Linas Kojala.
Tiesa nors Rusija, anot politologo, Vašingtono nesėkme pasidžiaugs – toks džiaugsmas truks labai trumpai.
„Vidurio Azioje Rusija turi sąjungininkų, pavyzdžiui Tadžikistaną, kuriam kyla grėsmė jei stiprėja talibanas ir ne veltui rusai rengia pratybas regione. Taip pat narkotikų srautai gali išaugti, migracijos srautai ir apskritai islamo radikalizacija yra viena iš grėsmių Rusijai, įskaitant ir jos vidaus socialinę, demografinę ir politinę situaicija. Tad vakarų atsitraukimas yra ir glaimybė, ir tuo pačiu atsiranda ir grėsmių, nes talibano nekontroliuoja niekas“, – sako L. Kojala.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ragina ruoštis ir galimam naujam kontrabandinių Afganistano nelegalų srautui iš Baltarusios. Pabėgeliais iš afgalistatno dabar apsimes ir kiti arabai pabėgeliai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina: „Dauguma tų, kurie palieka Afganistaną, juda į Iraną ir Turkiją. Kaip žinomae stambulas yra vienas iš taškų, kuriuo skrenda į minską. Tai vadinčiau pirmiausia taip – rizika susijusia su nelegalia migracija ir su visom susijusiom pasėkmėmis. Dalis bėgs nuo režimo, dalis dabar nuspręs tapti afganistaniečiais.“
„Be abejo tai gali būti pasitelkta ir Lukašenkos režimo. Skaičiuojant ar tai netaps grėsmė pačiai Baltaursijai ir jos režimui“, – sako L. Kojala.
„Ar jie atvyks į Lietuvą? Lietuva ne ta šalis kurios jie nori, gali tapti tranzitine šalimi, bet tik dėl Lukašenkos tranzito. Ar luykašenka imsis su afganistaniečiais, sunku prognozuoti. Tam tikras kiekis gali ateiti“, – sako E. Račius.
ES užsienio reikalų ministrai dėl chaoso Afganistane jau rytoj planuoja derybas, kaip greičiau iš ten evakuoti savo atstovybių darbuotojus.
O kol Vakarų šalys derėsis dėl evakuacijos – Rusija atvirkščiai: žada susitikti su talibano atstovais ir tartis, kaip jie užtikrins rusų ambasados apsaugą, mat Maskva visų savo darbuotojų iš Kabulo evakuoti neketina. Rusija svarsto ir dėl talibų valdžios oficialaus pripažinimo.
