Scenos Kabulo oro uoste atgaivino prisiminimus apie chaosą, lydėjusį Vašingtono skubotą pasitraukimą iš Vietnamo 1975 metais. Vis tik dabartinė JAV administracija atmetė tokias paraleles.
„Tai ne Saigonas“, – sekmadienį amerikiečių televizijai pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Tragiška svajonės pabaiga
„New York Times“ redakciniame straipsnyje „Afganistano tragedija“ vadina teroristinės organizacijos Talibanas įvykdytą Kabulo užėmimą „nenusakoma tragedija“.
„Tai tragedija, nes amerikiečių svajonė, būti nepamainoma pasaulio su pilietinių teisių, moterų lygybės ir religinio pakantumo vertybėmis plėtotoja, taip ir liko tik svajone“, – rašoma leidinyje.
Tai, kad po amerikiečių pasitraukimo valdžią ir vėl užims talibai, buvo aišku jau seniai – ir šį karą vis tiek jau reikėjo užbaigti, tačiau tokia jo baigtis – tai dar ir tragedija tiems afganams, kurie patikėjo ta svajone, dalyvavo bandymuose sukurti šiuolaikinę visuomenę, o J. Bideno administracija turėjo pasirūpinti, kad juos apsaugotų, rašoma NYT.
„Kaltė dėl šio bėdos tenka ne tik vienam Bidenui, tačiau jo administracija turi ištaisyti klaidas, sukurtas planuojant pasitraukimą. Kaip ten bebūtų, JAV kariuomenė – tai galingiausia logistinė jėga, ir ji turi kalnus nuversti, bet išgelbėti žmones, kurie rizikavo viskuo dėl geresnio rytojaus“, – siūloma „New York Times“.
Viena pagrindinių Asrafo Gani valdžios subyrėjimo priežasčių, ką pažymi daugelis Vakarų leidinių, yra neįtikinėtino masto korupcija jėgos struktūrose ir dėl to nepatenkintų daugelio afganų požiūris.
Amerikiečių saviapgaulė
„The Guardian“ užsienio naujienų apžvalgininkas Patrickas Wintouras pažymi, kad amerikiečių generolai ir politikai savo ataskaitose ir pranešimuose nuolat dirbtinai gerino afganų kariuomenės, policijos ir spec. tarnybų galimybes. Šių struktūrų gerbūviui per 20 metų buvo išleista per 74 mlrd. eurų.
Tuo pat metu nepriklausomi ekspertai, o ir daugelis kariuomenės atstovų nuolat perspėdavo, kad amerikiečiai paprasčiausiai neturi galimybių įvertinti, kiek šio struktūros galėtų būti efektyvios kovoje su talibais, be JAV ir sąjungininkių palaikymo.
Išskiriamos kelios staigaus afganų valdžios pajėgų kracho priežastys. Tai korupcija kariuomenėje ir policijoje, negebėjimas naudotis padovanota šiuolaikine technika nesant atitinkamo išsilavinimo sistemos šalyje, nesurenkami muito mokesčiai ir dėl to nesurenkamas biudžetas. Maža to, vos iniciatyva perėjo į talibų rankas, kariuomenė pradėjo masiškai pasidavinėti iš baimės, kad „jie vis tiek laimės ir kerštaus“.
Neegzistuojantys batalionai
Prancūzų „Le Mond“ taip pat afganų kariuomenės griūtį aiškina tuo, ką pažymi ir daugelis ekspertų – fiktyviais Afganistano kariuomenės skaičiais ir „dvasiomis“ statistikoje.Leidinys primena, kad patys amerikiečių kariai pastebėjo Afganistane kuriamus „batalionus-vaiduoklius“, su tikslu gauti pinigų iš JAV ir juos išvogti.
„46 batalionai-vaiduokliai, po 800 žmonių kiekviename iš jų“ – tokius skaičius pateikia „Le Mond“, remiantis neįvardintu Vakarų diplomatu, kuris dirbo Kabule. Primenama, kad Afganistano prezidentas 2017-aisiais pareikalavo JAV nebepublikuoti duomenų apie afganų kariuomenės netektis ir dezertyravimą, o tai leido dar labiau iškreipti realią situaciją.
Kaip ir daugelis kitų Vakarų žiniasklaidos leidinių, „Le Mond“ Kabulo kritimą lygina su 1975-ųjų situacija Saigone, Pietų Vietname. Maža to, akcentuojama, kad Saigonas krito tik po dviejų metų po JAV kariuomenės pasitraukimo.
Dukart nesusiformavusių valstybių ekspertas
Afganistano prezidentas Asrafas Ganis didžiavosi esąs vienas iš geriausių nesusiformavusių valstybių ekspertas pasaulyje, o išėjo taip, kad pats tapo jo paties valstybės kracho liudininku, rašoma „France Press“.
„Jį išrinko 2014-aisiais dėl pažado atstatyti Afganistaną. Tačiau dabar 72-ejų A. Ganis bus prisimenamas kaip žmogus, nesugebėjęs nugalėti giliai įsišaknijusios korupcijos afganų valdžioje – korupcijos, kuri, akivaizdu, ir atvedė šalį į nebūtį“, – rašoma prancūzų naujienų agentūros straipsnyje.
Iki grįžimo į tėvynę A. Ganis buvo žymus mokslininkas-ekonomistas JAV, o vėliau užėmė aukštas pareigas Pasaulio banke.
D. Trumpas „pakišo kiaulę“
„The Washington Post“ primena (kaip ir daugelis Vakarų leidinių), kad A. Ganio pozicijas gerokai pakirto pernykštė nesuderinta D. Trumpo administracijos iniciatyva sudarant sutartį su talibais.
A. Ganį galima kaltinti dėl daugelio dalykų: jis buvo arogantiškas, nenuosekliai vystė politiką, nesikoncentravo į konkrečių, pačių skausmingiausių problemų sprendimą.
„Nepaisant to, kad kritikai ir vadino jį įžūliu ar kietos politikos šalininku, jo jėga ir įtaka buvo pakirsta amerikiečių, kurie 2020-aisiais sudarė su talibais paktą, prieštaraujantį Afganistano interesams ir nulėmusį paleidimą iš kalėjimų tūkstančių talibų, kam pats A. Ganis įnirtingai priešinosi“, – rašoma „The Washington Post“.
Maskvos neutralitetas ir užuominos į slaptą susitarimą
Rusijos ekspertas Vladimiras Sotnikovas teigia, kad Maskva laikysis neutraliteto talibų atžvilgiu, o „Talibanas“ vargu ar imsis gvieštis į Vidurinės Azijos šalių teritorijas, rašoma „Nezavisimaja gazeta“.
Rusija neskubės pripažinti talibų režimo valdžios, tačiau ir kažkokių aktyvesnių veiksmų imtis neketina. „Su pripažinimu mes niekur neskubam. Mes stebėsime, kaip režimas elgsis“, – TASS cituojamas Rusijos atstovas Afganistano klausimais Zamiras Kabulovas.
Jo teigimu, su būsima Afganistano valdžia Rusija turės draugiškus santykius. „Aš ne tik tikiuosi, aš esu tuo tikras. Vystysim santykius, remiantis jau pastaraisiais metais sukurtu pagrindu, taip sakant“, – pareiškė diplomatas.
V. Sotnikovo teigimu, talibai koncentruojasi į vidinius Afganistano reikalus, o išorės politikoje visų pirma orientuosis į juos palaikančius Katarą ir Saudo Arabiją.
Tiek „Nezavisimaja gazeta“, tiek ir kitas rusų leidinys „Kommersant“ pateikia teoriją, kad taikus Kabulo ir valdžios šalyje perdavimas talibams galėjo būti kažkokio užkulisinio susitarimo tarp didžiųjų pasaulio valstybių pasekmė, tačiau išsamiau nepagrindė savo išvedžiojimų, rašoma BBC.
Šokiruojantis naivumas
Vokiečių „Die Welt“ konstatuoja, kad J. Bideno pateiktas situacijos Afganistane vertinimas buvo visiškai klaidingas ir neįtikėtinai naivus.
Primename, kad dar liepos mėnesį J. Bidenas tvirtino, kad talibai vargu ar užims valdžią Afganistane po Vakarų šalių kariuomenių pasitraukimo.
Leidinyje pastebima, kad JAV dabar turėtų susirūpinti, „kuo išvis užsiėmė šalies spec. tarnybos“. „Bideno organizuoto pasitraukimo iš Afganistano planas subyrėjo kaip kortų namelis“, – rašoma „Die Welt“.
Maža to, ir pati Vokietija pastaruosius mėnesius vykdė tą pačią politiką Afganistane, kaip ir JAV – tai yra, visiškai nebuvo pasirengusi tokiai įvykių eigai, tvirtinama „Vokiečių radijuje“.
Galų gale, situaciją dabar galima pavadinti paprasčiausiu „gelbėkitės kas galit“. Jeigu iš Kabulo oro uosto skubiai atsiųsti lėktuvai dar gali išskraidinti kažkiek žmonių, tai kituose miestuose šimtai ir tūkstančiai tų, kurie dirbo su amerikiečiais ar vokiečiais, atsidūrė nepavydėtinoje ir mirtinai pavojingoje situacijoje.
Pažymima, vokiečių valdžia reaguoja pernelyg pavėluotai, juk JAV pasitraukimas iš Afganistano buvo akivaizdus dar valdant D. Trumpui.
Kaip į Kabulo oro uostą plūsta afganistaniečiai galite pamatyti čia:
