Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Ar jūsų daryti tyrimai leidžia matyti vaizdą, kaip visuomenė žiūri į migrantų krizę ir kokios visuomenės reakcijos į ją galima tikėtis? Kaip tai gali paveikti valdančiųjų reitingus?
Krizė prasidėjo platesniu mastu po to, kai mes jau baigėme šį tyrimą, todėl tuose skaičiuose ji neatsispindi, bet pasižiūrėjus, kokios gyventojų grupės palaiko vienas ar kitas partijas, jos nelabai keičiasi.
Palyginus konkurentus matome, kad Tėvynės sąjungos šalininkai priklauso įvairioms amžiaus grupėms, jų daugiau yra mažesniuose miesteliuose, provincijoje ir keliuose didžiuosiuose miestuose.
Platus palaikymas yra nedideliuose miestuose, rajoniniuose miestuose, būtent tuose, kur migrantų krizė labiausiai atsiliepia. Taip pat daug tyrimų per 20 metų yra daryta, kaip Lietuvos gyventojai žiūri į migrantus, ar Lietuva turėtų juos priimti ir ką laiko pabėgėliais ar ekonominiais migrantais ir grėsme.
Tos nuostatos, baimės ir psichologiniai dalykai tikrai nežada Tėvynės sąjungai ir valdančiajai koalicijai lengvų laikų.
Ar Lietuvos visuomenė savo požiūriu į neteisėtus migrantus išsiskiria Europos kontekste, ar ne?
Jei imame visą visuomenę, o ne didmiesčių jaunimą ar liberalesnius žmones, tai smarkiai neišsiskiria. Panašesnis požiūris yra į Vidurio Rytų Europos visuomenės nuostatas. Lenkai, vengrai, čekai, slovakai artimesni mums nei, iš dalies, prancūzai ar vokiečiai.
Bet yra aiškus atskyrimas – žmonės ir užjaučia, ir mano, kad reikia padėti karo pabėgėliams. Žmonėms, kurie tikrai savo šalyje negali gyventi ar jų saugumui kyla problemos.
Mačius pastarųjų kelių metų migrantų krizes, turint giminių Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, tai žmonės skiria ekonominius pabėgėlius ir realiuosius pabėgėlius, kurie bėga iš nepakeliamos situacijos.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
