Ji taip pat sako, jog ir koronaviruso pandemijos sukelta krizė, ir padėtis prie sienos su Baltarusija rodo, kad Vyriausybė negeba koordinuoti krizių, o tai jau galima vadinti sistemine ministrų kabineto problema.
Apie tai V. Blinkevičiūtė penktadienį kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ (ved. Raigardas Musnickas).
Nerimą dėl rudens kelia sulėtėję skiepijimo tempai
10 dienų jau nėra karantino, bet dar daug neaiškių taisyklių. Kaip Jums atrodo, ar viskas daroma teisingai, nėra perteklinių rekomendacijų?
Kai yra kažkokie suvaržymai vieni visuomet bus patenkinti, kiti – ne. Bet gatvėje kaukių dėvėti nereikia, viduje – reikia, renginiuose taip pat įvairios taisyklės. Sunku pasakyti, kaip jaučiasi žmonės, bet apskritai, man atrodo, kad jie nori laisvės, suvaržymų sumažinimo ir bent jau vasaros laikotarpiu norėtų pasijusti laisvesni, nes niekas nežino, kaip bus rudenį ir vėliau. Nerimo ženklų yra, ypatingai matant sumažėjusius skiepijimo mastus. Yra grėsmė įsivyrauti naujoms koronaviruso atmainoms. Visą tai reikia įvertinti, atitinkamoms institucijoms stebėti situaciją ir, informavus žmones, priimti tam tikrus sprendimus.
Čia, turbūt, problema yra ta, kad, kaip sako premjerė, pandemijos rodiklių gerėjimas sustojo. Dabar reikėtų aiškintis, kur problema, ką darome ne taip. Viena iš tų priežasčių, matyt, ir yra sulėtėję skiepijimo tempai. Ką reikėtų daryti? Latviai galvoja apie imperatyvų skiepijimą, mes mąstome, kokių motyvacijų reikėtų. Vokiečiai sako, kad paskiepytų asmenų į karantiną neuždarys. Ką mes turime pasirinkti?
Mes turime pasirinkti skatinimą skiepytis ir kaip galima daugiau. Tai nėra taip paprasta, nes yra įvairių nuomonių. Pakalbinus žmones matome, kad vieni sutinka, kiti – ne. Būdų, priemonių juos skatinti taip pat yra įvairių. Ir aš dar kartą noriu pasakyti – skiepytis yra būtina ir privalu. Tai yra svarbiausia priemonė, kuri gali mus išgelbėti nuo žiauraus karantino pasikartojimo.
Kaip vertinti latvių valdžios siūlymą nuo rugsėjo 15 dienos, jeigu darbuotojai nepasiskiepys, juos atleisti iš darbo? To nesiūlyčiau, pirmiausia reikia išnaudoti visas kitas priemones. Žinoma, ten, kur pagal darbo pobūdį yra privalu – medikai, socialiniai darbuotojai, kiti pareigūnai – skiepytis, jie tai turi daryti ir tai daro. Tačiau kitiems dirbantiesiems galima pasiūlyti geranoriškai pasiskiepyti, bet kalbėti apie atleidimą tikrai nesiūlyčiau.
Dėl Vokietijos, kad jei žmonės pasiskiepija jiems nebus karantino. Tai yra suprantama, tai yra tam tikra motyvacija skiepytis, kad nereikėtų vėliau gyventi žiauriomis karantino sąlygomis.
Nepasiekėme Lietuvoje to rezultato, iki vasaros vidurio paskiepyti 70% gyventojų, dabar dvi dozes gavo apie 40%, vieną – 45%. Dar kartą raginu, rekomenduoju, prašau kaip galima greičiau pasiskiepyti.
Siena su Baltarusija - kiaura kaip rėtis
Kaip Jūs matote migrantų krizę? Kiekvieną dieną Lukašenka mums vis pametėja žmonių iš Afrikos, Azijos valstybių ir valdžia jau nebežino, ką daryti.
Tai didžiulė problema, užprogramuotas dalykas. Šiandien tokios situacijos, matyt, nebūtų buvę, jeigu tai būtų buvę sprendžiama vakar, gerokai anksčiau. Pirmiausia reikia gerinti migrantų krizės valdymo koordinavimą. Man atrodo, kad tai yra sisteminė šios valdžios klaida – koordinavimas, krizių metu, yra sutrikęs, bent jau pradinėje stadijoje.
Čia yra keletas problemų, kurias reikia spręsti. Vis girdžiu, kad jos bus sprendžiamos, bet neaišku, kada bus pabaigta.
Išryškinta tai, kad rytinė mūsų siena yra kiaura kaip rėtis ir tą reikia pripažinti. Už tai atsakomybę turi prisiimti ir dabartinė, ir ankstesnioji valdžia. Kol A. Lukašenkos režimas mums neparodė, kad ta siena yra kiaura, mes iki tol nesupratome to? Turėjome didžiules galimybes pasinaudoti ir Europos Sąjungos fondų lėšomis dėl sienų stiprinimo, bet kažkodėl to nedarėme. Kiaura siena yra ne tik migrantų klausimas – tai labai patogu ir kontrabandai.
O Jūsų akimis, kokia ta siena turėtų būti? Fizinę sumūryti, kaip Didžiąją kinų sieną?
Tokią sumūryti mums, matyt, būtų sudėtinga, bet yra įvairių priemonių, kaip tą sieną apsaugoti – ji gali būti ir fizinė, ir su tam tikra stebėjimo įranga, pasieniečiams stebint ir užkardant galimus įvykius. Šią savaitę Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje priėmė labai gerą sprendimą dėl migracijos valdymo, dėl lėšų, kurios bus skiriamos 2021-2027 metais. Net 6 milijardai eurų yra numatyti stiprinant ES sienas.
Lietuva neturėtų miegoti, vėluoti ir kaip įmanoma greičiau pasinaudoti europine parama.
Tai gal padės mums ta migrantų krizė? Nes problemos nematė nei viena valdžia. Ta siena nepastatyta ne vakar, ne prie šitos valdžios, bet prie visų. Matyt nuo to laiko, kai įstojome į Europos Sąjungą ir visoms valdžioms atsakomybė.
Duok Dieve, kad mes iš visų krizių pasimokytume, padarytume išvadas. Nenoriu tuščiai kritikuoti, reikia čia ir dabar priimti sprendimus, skirti finansavimą, padaryti visus darbus kaip įmanoma greičiau. Nacionalinio saugumo požiūriu tikrai turėjo būti įvertinta, kokios bus pasekmės, kaip jos paveiks mūsų valstybės saugumą, kai vertiname A. Lukašenkos režimo padarinius Baltarusijoje. Man susidaro įspūdis, kad niekas negalvojo, jokių strategijų nebraižė. Dar pernai, rugpjūčio mėnesį, mūsų frakcijos Seime narė Dovilė Šakalienė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius sakydama, kad reikia apsvarstyti, kaip mes elgsimės, kokių priemonių imsimės dėl politinių pabėgėlių. Tada niekas net nesvarstė ir praėjus beveik metams matome pasekmes.
Tikiuosi, kad susitvarkysime, o ne tik stebėsime gražius paveiksliukus, kai, pavyzdžiui, vilkai vaikšto pasienyje ar kokie nors meškiukai bėginėja.
Kitas dalykas – čia yra daugiau problemų. Tai išsakė ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir merai dėl migrantų apgyvendinimo problemos. Reikėtų paspartinti statuso sprendimo klausimą, kad greičiau būtų išsiaiškinta, ar šie žmonės yra politiniai pabėgėliai, ar ekonominiai migrantai, ar nuo karo bėgantis žmogus. Reikia spręsti deportacijos klausimus bei integracijos klausimus tų, kurie bus pripažinti politiniais ar karo pabėgėliais. Yra labai daug spręstinų dalykų, kuriuos turi padaryti kartu įvairios institucijos – susitelkę, koordinuojant, aptariant ir vertinant esamus rezultatus.
Labai svarbu yra ir bendrauti su Lietuvos žmonėmis aiškinant ir parodant, kad mes tikrai užtikriname jų saugumą. Kaip dabar suprantu, pasienio savivaldybės ir jų gyventojai jaučiasi nesaugiai nežinodami, kas atsitiks. Lietuvos žmonių saugumo užtikrinimas ir garantijos, kad viską tvarkome, yra labai svarbu.
Dar vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Dabar girdžiu Seimo pirmininkę sakant, kad kitą savaitę šauks neeilinę Seimo sesiją dėl migracijos krizės. Bet man kyla klausimas – o kur buvo anksčiau? Kodėl tai nebuvo svarstoma bent jau gegužės mėnesį? Migrantų srautas prasidėjo gegužę, kodėl reikia laukti iki liepos vidurio norint apsvarstyti vienų ar kitų reikalingų įstatymų pakeitimą ir jų priėmimą? Čia yra didelė klaida ir nesusigaudymas situacijoje. Tai turėjo būti padaryta bent jau gegužės mėnesį, įvertinant esamas aplinkybes. Neužtenka vien tik nuvažiuoti prie pasienio, apsilankyti Pabradės centre ir pasakyti, kad spręsim, darysim, bet nepriimti sprendimų Seime, nesvarstyti tų klausimų.
Politinės kultūros Seime nepadaugėjo
Baigėsi Seimo sesija. Ar socialdemokratai turi kuo pasigirti, siūlėte kokių projektų?
Frakcija šią sesiją dirbo aktyviai, buvo matomi. Kitas dalykas – didžiulis politinės kultūros trūkumas, kai valdančioji dauguma lengva ranka atmeta opozicijos pasiūlymus.
Mūsų siūlymai buvo ir yra reikalingi Lietuvos žmonėms. Tikrai nuoširdžiai prašau valdančiųjų įsiklausyti į juos.
Labai svarbus dalykas yra merų rinkimas. Po Konstitucinio Teismo sprendimo, jog Konstitucijoje reikia įtvirtinti merų rinkimo būdą, mūsų, socialdemokratų, frakcija siūlė ir registravo Konstitucijos pataisą, joje apibrėžiant mero atsakomybę, kad jis nebūtų kišeninis. Buvo susitarimai su valdančiąja dauguma, bet projektas buvo nepalaikytas, atmestas. Liko tik liberalų pasiūlytas projektas, kuriuo numatoma Konstitucijoje įrašyti tik tai, kad merai renkami tiesiogiai, o visą kitą nustatyti įstatymu. Tai reiškia, kad kiekviena nauja dauguma merus galės kaip norės stumdyti, koreguoti galias. Mūsų supratimu tai yra labai blogai.
Kitas dalykas – Lietuvoje yra prasta demografinė situacija, nepakankamas gimstamumas ir mes turime daugiau dėmesio bei paramos skirti vaikus auginančioms šeimoms. Mūsų frakcija įregistravo pataisą, kuria „mamadieniai“ ar „tėvadieniai“ būtų suteikti ir vieną vaiką auginančioms šeimoms, dabar tai gali padaryti bent du vaikus auginantys tėvai. Jis taip pat buvo atmestas, suprask nereikia mamai ar tėčiui suteikti vienos papildomos dienos per mėnesį šeimyniniams įsipareigojimams.
Daugybę metų yra nepajudinta vienkartinė išmoka gimus vaikui. Ji buvo tokia pati ir kai aš prieš daugelį metų dirbau ministre. Keičiasi kainos, gyvenimas, bet į tai dėmesys neatkreiptas. Įregistravome ir tokį pasiūlymą.
Pasižiūrėkite, atėjo vasara. Mūsų moksleiviai šiais metais kaip niekada pavargo dėl pandemijos, negalėdami mokytis įprastai. Ar jūs nors kartą girdėjote, kad kur nors būtų diskutuota, pateikti siūlymai dėl vaikų vasaros poilsio įvairiose stovyklose ir panašiai? Kaip šeimas paremsime, finansuosime? Mes įregistravome Švietimo įstatymo pataisą.
Berods Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sakė, kad skirs pinigų tiems reikalams.
Bet ar jų pakankamai skirs? Ar kaip kasmet? Mūsų pataisa numato, kad kiekvienas vaikas galėtų stovykloje praleisti 5-7 dienas. Taip pat nemažai įstatymų projektų registruota aplinkosaugos srityje.
Kitas dalykas, kad ne visada sulaukiame palaikymo, bet aš labai nuoširdžiai norėčiau, kad valdantieji įsiklausytų.
Galbūt jums reikia prisijungti prie opozicijos susitarimo, gal tuomet valdžia labiau bijotų. Dabar nelabai bijo, kai suskilusi į dvi dalis.
Bet mes ir esame opozicijoje. Niekada nesutiksiu su tuo, kad opozicijoje gali dirbti tik tada, kai pasirašai kažkokius susitarimus. Patys žinote, kaip su tokiais susitarimais būna – vieną dieną pasirašai, o kitą jau tarpusavyje pykstasi ir pamiršta, kad pasirašė. Man atrodo, kad galima tartis ir ieškoti bendrų sprendimų tiek su kitomis opozicinėmis frakcijomis, tiek su valdančiosiomis tam, kad būtų priimti sprendimai.
Šią savaitę kalbėjom apie tai, kas vyksta reitingų lentelėse ir politologas Vytautas Dumbliauskas sakė, kad socdemai turėtų V. Blinkevičiūtei rankas bučiuoti už tai, kad pakilo į antrą vietą, nustumdami konservatorius į trečią. Kaip tie vyrai elgiasi partijoje?
Pajuokavimą priimu, bet čia reikia vertinti visumą. Aš labai jaučiu, kaip mūsų skyriai atsigauna, nori dirbti. Mūsų frakcija taip pat labai aktyviai veikia. Aš manau, kad tai parodo ir mūsų konkretūs darbai, todėl ir rinkėjas grįžta, pasitiki.
Pasižiūrėkite, ar tuos prioritetus nustato valdančioji dauguma. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 dienos smarkiai išaugo dujų bei elektros kainos ir kiek dar kils kainos įvairių produktų, paslaugų? Ką valdančioji dauguma padarė šiuo klausimu, kuris palies kiekvieną? Ypatingai tuos, kurių pajamos yra mažos, kurie uždirba minimalų ar net vidutinį atlyginimą. Iš tikrųjų sunku išgyventi.
I. Šimonytė pasakė, kad negali kištis ir reguliuoti energetikos kainų. Tuo tarpu mes į frakciją pasikvietėme Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos vadovą ir tiesiai šviesiai paklausėme, ar nors kartą buvo pakviestas į Vyriausybę, ar buvo susitikę, svarstė, kaip amortizuoti energetikos kainų kilimą. Atsakymų neišgirdome, todėl supratome, kad ne. Mes, pavyzdžiui, registravome pataisą dėl lengvatinio 9% pridėtinės vertės mokesčio elektrai ir dujoms. Tikimės, jog šito sprendimo neatmes, nes reikia įvertinti, ar žmonės galės išgyventi.
Interviu su V. Blinkevičiūte galite peržiūrėti čia: Ar ES tikrai padės suvaldyti migrantų krizę? (ziniuradijas.lt)
