Žaliuojančiame žiemkenčių lauke greta Mikoliškio gyvenvietės Pasavlio rajone atžiūrėti pasėlių atėjusiam ūkininkui net akys ant kaktos iššoko staiga įsmukusi žemė prarijo gabalą jo lauko. Smegduobę suskubta iš karto aptverti.
Pasak kaimynystėje kartu ūkininkaujančio Juozo Balčėčio jų kaimo pakraštyje atsivėrusi smegduobė neįprastos šulinio formos, tad į ją labai greitai prisirinko gruntinio vandens. Nors čia ūkininkaujančių gyventojų žemės labiau molingos, bet matyti, kad tuštumos išsisėję plačiai, tad atsivėrusi skylė gali plėstis:
„Čia tikėtina, kad sugrius na mes dabar atmatavom kiek turėtų griūti.“
Pasičiupęs metrą Juozas smegduobę išsimatavo. Iš pradžių įgriuvos skersmuo buvo 4 metrai, bet per naktį ji išsiplėtė iki 6 metrų ilgio ir maždaug tiek pat pločio.
„Didelė pakankamai didelė jau 6 metrai tai aš galvojau, kad 5 taip iš akies. 6 tai nemaža. Nepamatuosi čia reik su valtyte jei nori į vidury, nes nepasieksi taip“, – sako ūkininkas Juozas Balčėtis.
Įdomiausia, kad šviežiai atsirandančios smegduobės dar kurį laiką būną gyvos, tai reiškia, kad byra ir eižėja žemių kraštai kol įgriuva plečiasi. Pasak specialistų, šulinio formos smegduobė pamažu turi virsti į piltuvo.
„Taip įdomiai darosi atrodo kask niekur skylės nerasi žemėj, o čia išplauti nemaži kiekiai jeigu sukrenta tai vadinasi ten tuštuma atsiranda. Teka upės savas gyvenimas“, – pasakoja J. Balčėtis.
„Ji formuosis paliks piltuvėlio formos ir tokia liks. Vanduo išplauna gipsą pasidaro tuštuma, o tuštuma nebeatlaiko žemės spaudimo ir įgriūna“, – teigia Pasvalio savivaldybės esktremalių situacijų vadovas Povilas Balčiūnas.
Apie save kaip karstinį Pasvalio krašto reiškinį priminusi smegduobė sunerimti privertė ir vietinius. Vyresni gyventojai prisiminė, kad tame pačiame lauke nebe pirmą kartą veriasi žemė:
„Žinokit, ta kur dabar atsidariusi buvo gal prieš kokį 10 metų, labiau į kalno pusę atsidarius, tai tad 9 mašinas buvo supylę žemių.“
„Jau antrąkart tokia pat, o kokio gilumo, nieks nežino nemieravo, dabar gal meruos, gal atvažiuos kas nors.“
„Šunį vedžiojo, sako, bumptelėjo kas, atsigręžia, žiūri, kad jos įkirtę, va čia jis gyvena, tik dirba Panevėžį.“
„Nu menkas malonumas, kas čia žino, gal kada ir prie namų atsivers, kaip Biržuose ant namo slenksčio.“
„Nu nelabai mums jauku, kai netoli yra čia nežinai kaip gali būti. Čia neaišku ir kur dar gali įsmukti ta žemė. Nu, čia Pasvalio rajonas pas mus nėra tokios didelės naujienos.“
Pasak pasvaliečių, būna tokių metų kai smegduobės jų krašte ir Biržuose veriasi kasmet ir ne po vieną. Laimei kiek jų būta garmanti žemė niekada dar nėra pareikalavusi aukų. Sakoma, kad įtakos tam turi ir lietingi arba atvirkščiai labai sausringi metai. O sausra išties žemę kankina jau antri metai.
„O šįmet tai iš po žiemos nieko nebuvo. Labai sausa. Laukuose sausa čia vėjas buvo pakilęs tai kaip Egipte kokiam kaip smėlio audros grynai“, – kalbėjo J. Balčėtis.
„Kol kas reiktų belsti į medį sakyt dėkui dievui kol kas tikrai be aukų nors smegduobių turim per porą tūkstančių. Jos atsiveria ne tik laukuose bet ir gatvėse Pasvaly turim 3 tokius atvejus“, – sako P. Balčiūnas.
Pasvalyje yra buvę net keli atvejai, kai smegduobės su trenksmu prasivėrė gyvenamojo namo verandoj, daugiabučio namo rūsyje, o Nepriklausomybės gatvėje nelaboji pasiglemžė sugriaudama dalį gyvenamojo namo.
