O ekspertai sako, kad gyventojus įsirengti elektrines reikia skatinti, o ne versti.
Po savo naująjį, kol kas dar nebaigtą statyti, namą vaikštinėja vilnietė Zita. Moteris sako, kad rūpesčių netrūksta. Medžiagų kainos kyla jau jas užsakius, kartais ir darbininkai daugiau sumokėti paprašo.
„Ką bepaimtum – ar šilumos siurblį, ar laiptus, ar rekuperatorių, kažkodėl visi skaičiuoja tūkstančiais. Trys tūkstančiai, penki tūkstančiai, aštuoni tūkstančiai. Ta prasme, nėra tokių kainų – 352 eurai. Ne, nėra“, – kalba vilnietė Zita Povilonytė.
Zita jau net nebeskaičiuoja, kiek turi išleisti naujo namo statyboms. Tačiau turi tikslą – su vaikais iki artėjančios liepos įsikelti į naujus namus.
„Yra toks galvos skausmas, kad tiesiog nebeimi į galvą. Nes – o ką? Nes jeigu viską dėsi į galvą, tai tiesiog tada nebestatysi“, – sako Zita.
Vilnietė ant namo stogo įrengs ir saulės elektrinę. Planuoja, kad 10-ies kilovatų baterijos atsieis apie 8 tūkstančius eurų. Kol kas įsirengti saulės elektrinę savo namus besistatantiems tautiečiams nėra privaloma, reikia tik atitikti energinio naudingumo reikalavimus. Tačiau Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo įstatymo pataisas, kurios jau po pusantrų metų, nuo 2024-ųjų, įpareigotų kiekvieną statantįjį individualų namą tokią elektrinę įsirengti. Ji turėtų būti ne mažesnė nei penkių kilovatų.
„Kada elektros kainos sparčiai auga į viršų ir prognozuojama, kad dar bent 50 procentų jos kils, tai, man atrodo, kad saulės elektrinė yra labai gera ir didelė išeitis žmonėms, kurie norėtų savo šeimos biudžetą šiek tiek pagerinti, sumažinti išlaidas“, – teigia L. Jonauskas.
Tačiau kad gyventojai galėtų mokėti mažiau už elektrą, jiems teks investuoti. Statytojų teigimu, saulės elektrines įrengti darosi brangiau, tad ir ilgėja laikas, per kurį jos gali atsipirkti.
„Pačios elektrinės įrengimas pabrango 20–30 procentų – dėl medžiagų, dėl tiekimo ir taip toliau, dėl situacijos bendros. Tai, vadinasi, ta elektrinė kainavo 4600, tai ji dabar kainuos virš 6000. Ir atsipirkimas automatiškai tos elektrinės ilgėja“, – aiškina statybos inžinierius Linas Gendvilas.
Jeigu saulės elektrinė yra iki 10 kilovatų galingumo, šiandien Aplinkos projektų valdymo agentūra gyventojams gali kompensuoti iki trečdalio už elektrinę sumokėtų pinigų. Tačiau tik tada, kai žmonės spėja pateikti paraiškas. Ekspertai įvardija, kad ir ne tik už elektrinę gali tekti mokėti.
„Netgi girdėjome tokių atvejų, kad žmogus nori pasistatyt saulės elektrinę, jam tiesiog tų elektros tinklų gale nepakanka ir jam reikėtų kažką investuoti pačiam“, – teigia energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Statytojai prognozuoja: saulės elektrinėms tapus privalomoms, ir taip brangstančios statybos dar labiau išbrangs.
„Kaina tikrai padidės, nes rinka reaguoja į tokius dalykus greitai. Kai poreikis didelis, kaina visą laiką auga. Tas pats buvo su grunto geologiniais tyrimais, kai kainos šovė du tris kartus į viršų“, – sako L. Gendvilas.
Aplinkos ministras sako: siūlymas geras, tačiau turi trūkumų.
„Ne visiems pastatams reikia tokių galingų jėgainių, kokias yra pasiūlęs Seimo narys. Ir antras dalykas, kad pastate yra naudojama ne tik elektra, bet ir šiluma. Bendras reikalavimas, kad bent pusė šiandien gaminamos elektros ir šilumos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Ir reikia žiūrėti“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Energetikos ekspertų teigimu, privalomas saulės elektrinių įrengimas ant naujų individualių namų kol kas nebūtų veiksmingas.
„Reikėtų skatinti, o ne priversti. Tuo labiau, kad variantų yra įvairių. Yra ir Europos atsinaujinančių (energijos šaltinių) direktyvoje parašyta: skatinkime ne tik individualius vartotojus, skatinkime vadinamąsias bendruomenes. Kad ta bendruomenė – sakykim, kažkokia gyvenvietė – galėtų kooperuotis“, – sako V. Jankauskas.
Jeigu įstatymo pataisoms būtų pritarta, dar iki 2023-iųjų pabaigos aplinkos ministras turėtų nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų reikalaujama ant naujų individualių namų statyti saulės elektrines.
