Nuotraukoje matosi šilta Lietuvos ir Baltarusijos verslininkų draugystė. Strateginį Lietuvos dujotiekį į Lenkiją užsimojusios nutiesti bendrovės „Alvora“ savininkas Nikolajus Kolesnikas, taip broliškai apsikabinęs su Baltarusijos pervežimų magnatu Viačeslavu Dovnaru – kartu jie statė logistikos centrą Baltarusijoje. Ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka spaudė ranką N. Kolesniko draugui V. Dovnarui.
Kitoje nuotraukoje – buvęs Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korolis ir tas pats „Alvoros“ savininkas N. Kolesnikas, beje gimęs taip pat Baltarusijoje. Jie kartu švenčia mokslo metų pradžią baltarusiškoje gimnazijoje Vilniuje. „Alvora“ turi savo padalinius tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje, o jos šeimininkas N. Kolesnikas turi tamprių ryšių ne tik su Baltarusijos, bet ir su Rusijos valdžios atstovais.
„Keistai atrodo, kada projektus patikime įgyvendinti ne toms įmonėms, kurios turi patirties įgyvendinant Europos energetikos projektus, o toms grupėms, kurios labiau sėkmingai dirba su rytų partneriais“, – sako Seimo narys Vytautas Bakas.
N. Kolesnikas kartu su buvusiu Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi kitame strateginiame Baltarusijos logistikos projekte, apie kurį trimitavo ir šias nuotraukas paskelbė pati Baltarusijos vyriausybė.
Be daugybės komercinių projektų Baltarusijoje ir Rusijoje, „Alvora“, dalyvavo tų šalių strateginiuose energetikos projektuose, Baltarusijoje nutiesė naftotiekį, dalyvauja Rusijos Pietų srauto dujotiekio projekte, o štai pernai remontavo net ir Bresto karinį komisariatą.
„Daugiau apyvartos ir projektų vykdo Baltarusijoje nei Lietuvoje „Alvoros“ įmonė. Kai panagrinėji, kokius projektus, tai nėra privatūs. Ten yra dalyvavimas valstybės užsakymuose. Kai žinai, kaip funkcionuoja Lukašenkos politinis režimas, su supranti, kad valstybinio užsakymo rinkos sąlygomis Baltarusijoje nėra. Ten yra politinė protekcija, atsiranda politiniai ryšiai“, – teigia Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Nepaisant tokių „Alvoros“ ryšių Lietuvai nedraugiškose ir korumpuotose valstybėse, po valstybinės bendrovės „Amber grid“ paskelbto tarptautinio konkurso, Skvernelio Vyriausybė „Alvoros“ ir „Šiaulių dujotiekio statybos konsorciumą“ palaimino tiesti strateginį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją.
Vyriausybė pro pirštus pažiūrėjo į Valstybės saugumo dedpartamentas ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto perspėjimus, tačiau „Alvoros“ pergalę (bent jau laikiną) valstybiniame užsakyme nutiesti 160 km vamzdyną už 100 mln. eurų lydi virtinė įtartinų sutapimų.
Kilus skandalui dėl dujotiekio statytojo konkurso, „Alvoros“ šeimininkas N. Kolesnikas į vadovo kėdę pasodino buvusį Lietuvos dujų vadovą Tomą Šidlauską. O štai „Alvoros“ plėtrai vadovauja buvęs ilgametis Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius, kurio žmona Edita Karpavičienė buvo į Rusiją pabėgusio bankininko Vladimiro Romanovo dešinioji ranka žlugusiame Ūkio banke.
Prieš įsidarbindamas pas N. Kolesniką, Tomas Karpavičius net dvi kadencijas išdirbo susisiekimo ministerijos kancleriu, o jam ilgus metus tiesiogiai pavaldus buvo ir Transporto investicijų direkcijos vadovas Alminas Mačiulis, vėliau tapęs vyriausybės kancleriu, o dabar vicekancleris, vadovaujantis vyriausybinei komisijai, kuri ir nulėmė sėkmę „Alvorai“.
„Pirmiausia mums reikia judėti į priekį, negaišti laiko ir nerizikuoti prarasti paramą šiam projektui. Dėl visų kitų epizodų, kiek tai buvo susiję su ankstesniu vertinimu, be abejo, manau, tą reikės padaryti, padarysime auditą, vertinimą, kas, dėl ko ir kokiais būdais buvo padaryta“, – kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Dujotiekio projekte antroje vietoje likusi bendrovė „MT Group“ nusprendė netylėti. Bendrovė skundžia pirkimą ne tik dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, bet ir dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų. Nors pasiūlęs 85 mln. eurų, „MT Group“ ir lenkų „Rafako“ konsorciumas „Alvoros“ sąmatą viršija 5 mln. eurų, tvirtina, kad kaina neturi būti lemiantis kriterijus (tiesa, pagal konkurso sąlygas, kaina sudaro 84 proc. pasiūlymo lyginamojo svorio).
„Amber Grid“ turėjo vertinti ir daugiau pretendentų kriterijų: darbuotojams mokamus atlyginimus, valdymo efektyvumą, kompenteciją, garantijas. Būtent po šio vertinimo „Alvora“ gavo per daug nepagrįstų balų ir neskaidriai aplenkė „MT Group“.
„Pastebėjome, kad egzistuoja nemažai pažeidimų. Apie juos informavome perkančią bendrovę, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Buvome priversti kreiptis į teismą, Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų į aplinkybes atkreiptas dėmesys. Mūsų vertinimu, atitikties nacionaliniam saugumui patikra buvo vykdyta labai įdomiai ir sukėlė labai daug klausimų“, – pasakoja „MT Group“ direktoriaus pavaduotojas Simonas Kunickas.
„MT Group“ nuogąstavimus dėl neskaidraus vertinimo baltarusių bendrovės naudai patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Pirkimo vykdymo metu perkančioji organizacija galimai ne iki galo įsitikino, ar tiekėjas, kuris parinktas laimėtoju, atitinka jų pačių keltus reikalavimus. Įpareigojome grįžti į vertinimo etapą, įvertinti iš naujo, ar nėra pašalinimo pagrindų“, – sako Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė.
„Alvorai“, kurios pasirinkimo aplinkybės dujotiekio statybos laimėtoju nagrinėjamos net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, per trejus metus atiteko net du trečdaliai visų valstybės įmonės „Amber grid“ rangos darbų. Paaiškėjus tokiems faktams, iš posto pasitraukė dujotiekio tiesimo konkursą organizavusios valstybinės bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys. Tačiau „Alvora“ ir toliau lieka konkurse.
„Vadovaudamiesi VPT rekomendacija, grįžome žingsniu atgal, į galutinių pasiūlymų vertinimą. Vertiname dviejų dalyvių patiektus dokumentus. Iš jų priimsime sprendimą“, – teigia „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
„Patikra buvo atlikta, buvo pateiktas rizikų valdymo planas. Rizikos išryškintos, tokie priimti komisijos sprendimai. Jie nė kiek nekelia abejonių ir vyriausybėje buvo priimti atitinkami sprendimai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Tokia ministerijos pozicija kelia susirūpinimą nacionalinio saugumo pareigūnams.
„Kalbant apie rytus, šis projektas prieštarauja mūsų rytų kaimynų interesams, nuo to, kas įgyvendins projektą, priklausys, kiek sėkmingai jis gali būti įgyvendintas. Yra pavyzdžių kitose šalyse, kada netinkamai pasirinktas partneris dėl to, kad jam daromas poveikis, per daug susijęs su politiniais interesais, tiesiog sužlugdo tuos projektus“, – mano V. Bakas.
„Alvoros“ atstovai į TV3 klausimus iki šiol neatsakė.
Teismui nutraukus „Alvoros“ konkurentų iškeltą bylą, strateginio dujotiekio į Lenkiją tiesimo konkursą toliau vykdo „Amber Grid“. O laikas spaudžia – dujotiekį reikia nutiesti iki 2021 metų pabaigos, jei ne – grės netekti apie 50 mln. eurų jam numatytos europinės paramos.
