Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Niekaip nesibaigia diskusija su prezidentūra dėl to, kas turėtų vykti į Europos vadovų tarybą. Kaip jūs vertinate kai kurių Tėvynės sąjungos politikų pareiškimus? Omenyje aš turiu Žygimantą Pavilionį, poną Maldeikį, kurie labai aštriai kalba prezidento atžvilgiu. Kaip vertinate jų retoriką, ar ji jums atrodo priimtina?
Retorika yra individualus kiekvieno politiko dalykas ir nebūtina visiems naudoti tokią pačią retoriką, tuos pačius žodžius ar turėti vienodą nuomonę. Aš vertinu kaip jų asmeninę nuomonę, kuri yra atsieta nuo pačios diskusijos pagrįstumo ar klausimo.
Kokius žodžius naudoti diskusijoje yra viena ir tai specifiškai yra susiję su kiekvieno politiko būdu.
Bet jei jie pradėtų viešai keiktis necenzuriniais žodžiais, jūs irgi sakytumėte, kad tai jų asmeninė raiška?
Aš nepalaikyčiau tokios raiškos, bet tai nereiškia, kad aš esu jų auklė, kuri turėtų juos fiziniais ar kitais būdais viešai auklėti. Manau, kad jie abu yra suaugę žmonės, kaip ir visi politikai yra suaugę žmonės ir visi savo būdą reikšti savo nuomonę pasirenka patys. Juo labiau, kad aš nei vieno negirdėjau keikiantis.
Prezidentas Gitanas Nausėda pastaruoju metu sužino dalykus apie Lietuvą užsakydamas apklausas ir vertindamas jų atsakymus, kaip jūs žiūrite? Ar tai normalus reiškinys prezidentas, prezidentūra tiesiogiai užsiima apklausų organizavimu?
Apklausas institucijos organizuoja ne taip retai. Kartais tos apklausos suteikia vertingos informacijos sprendimų priėmimui, bet aš turėčiau du pastebėjimus. Pirmiausia, jeigu jau užsakyta apklausa kažkokiai nomenklatūrai klausimų ir jos rezultatai yra skelbiami, tai reikėtų neslėpti dalies klausimų, kur vieno atsakymai nelabai palankūs klausėjui.
Turiu mintyje pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms, nes prezidentas buvo skeptikas. Jis pats man taip pat yra išreiškęs tą skeptišką nuomonę, bet kai apklausa pademonstruoja, kad visuomenėje to skeptiškumo yra gerokai mažiau, tai tų duomenų tiesiog neparodykime, nes jie yra nepalankūs.
Žinoma, labiausiai keistai nuskambėjo klausimas dėl Seimo narių atšaukimo, nes nelabai įsivaizduoju, ką prezidentas galėtų prasmingai daryti su tokiu atsakymu ir kokiam tolesniam politiniam veiksmui jis galėtų tokį atsakymą panaudoti.
Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus – patys klausimai, kurie žmonėms užduodami. Kadangi užduoti žmonėms klausimą apie Stambulo konvenciją yra vienas dalykas, kitas dalykas yra užduoti žmonėms klausimą apie konvenciją prieš smurtą artimoje aplinkoje ir suformuluojant konkretų turinį.
Lygiai taip pat, manau, kad mes galėtume išeiti ir paklausti žmonių, ką jie galvoja apie Kioto protokolą, ir aš nenustebčiau, jei labai daug nuomonių būtų neigiamų, kadangi žmonės galbūt nelabai žino, kas tame Kioto protokole yra parašyta.
Dėl Europos vadovų tarybos daug kas sako, kad kai Dalia Grybauskaitė buvo prezidentė, Tėvynės sąjungai ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui tiko, kad ji vyksta į Europos vadovų tarybą, o dabar nebetinka – dvigubi standartai. Tebesilaikote savo nuostatos, kad Kubilius kaltas dėl to, kas atsitiko? Ar vis tik pakeitėte nuomonę?
Kubilius yra kaltas ne dėlto ir aš kalbėjau ne apie Europos vadovų tarybą, nes dėl Europos vadovų tarybos nuo Kubiliaus laikų niekas nėra pasikeitę. Yra tas pats Vyriausybės nutarimas, kuriame yra aiškiai reglamentuota procedūra, pagal kurią Ministras Pirmininkas vyksta į Europos vadovų tarybą ir kaip yra formuojamos valstybės pozicijos.
Seimo statutas atitinkamai irgi nepakeistas – numato procedūras, kaip Ministras Pirmininkas yra mandatuojamas vykti į Europos vadovų tarybą.
Aš labiau turėjau mintyje požiūrio kampą, kai Europos sąjungos reikalų koordinavimas buvo patikėtas Užsienio reikalų ministerijai, nors nuo pačios narystės pradžios jis buvo sutelktas Vyriausybės kanceliarijoje, kur buvo pakankamai stipri komanda.
Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Europos sąjungos reikalai nėra užsienio reikalai. Užsienio reikalai jie yra tiek, kiek tai yra susiję su Europos sąjungos pozicija trečiųjų šalių atžvilgiu.
Didžioji dalis darbotvarkių, kurios yra svarstomos – skaitmeniniai pasai, kovidas, vakcinos, klimato kaita, biudžetas ar vidaus rinka. Tai tie dalykai, kurie yra vykdomosios valdžios ir Parlamento atsakomybėje.
Partijos vadovai, atstovai Vyriausybėje paprastai komentuoja, vertina visus politikos dalykus, ypač, jei tai yra partijos ar Vyriausybės vadovai. Šiuo atveju, jūs nesate Tėvynės sąjungos narė. Kur dingo jūsų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kodėl negirdime jo komentarų, vertinimo, pozicijos?
Partijos pirmininko pozicijos – kiek jos norima sužinoti, tiek jos yra sužinoma ir įgarsinama. Taip, Gabrielius Landsbergis dirba tokį darbą, kuris gana dažnai, net ir šiomis sąlygomis, reikalauja jo nebūti Lietuvoje, bet tiek, kiek jis būna Lietuvoje, visos Lietuvos aktualijos būna pakomentuojamos tiek, kiek komentarų yra prašoma.
Prisiminkime, Ramūnas Karbauskis taip pat nėjo vadovauti Vyriausybei, nėjo vadovauti Seimui, bet vadovavo Kultūros komitetui. Šiuo atveju partijos vadovas nuėjo vadovauti ministerijai, bet R. Karbauskį mes girdėjome kur kas dažniau kalbantį apie vidaus politikos aktualijas, o G. Landsbergio tenka ieškoti ir klausti.
Čia Ramūno Karbauskio pasirinkimai, kiek jis mato reikalą dalyvauti visame ir apie save priminti nuolat. Tai aš nesiimčiau šio dalyko taip gretinti.
Daugiau žiūrėkite TV3 žinių „Dienos komentare“, kuris straipsnio viršuje.
