Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Po naujausių Kinijos sprendimų riboti importą iš Lietuvos mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad prarastą rinką iš dalies kompensuos naujos rinkos, o štai Europos Parlamento narys Andrius Kubilius sako, kad Kinija spausdama Lietuvą pati save įvarė į kampą, nes dabar turės aiškintis Pasaulio prekybos organizacijoje ne tik Europos Sąjungai, bet ir Jungtinės Valstijoms ir t.t. Esą Lietuva turės daugiau pliusų iš šios situacijos nei minusų. Ar pritariate tokiam požiūriui?
Tikrai nepritariu, nes, jeigu kalbam apie Pasaulio prekybos organizaciją, Kinija jau yra įpratusi aiškintis kitoms šalims, matom, kad kai kurios bylos yra stadijoje „in consultation“, t.y. tarimosi stadijoje, jau daugiau nei dešimtmetį. Tad Kinijai tai yra įprastas procesas.
Kai dalis verslo kritikuoja valdžios sprendimus Kinijos atžvilgiu, kai kurie politikai primena verslininko Viliaus Kaikario pasipiktinimą Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą 2014 metais. Ar jūs matote dabartinių panašumų su tuomete Kaikario laikysena?
Tikrai ne, nes Ukrainos užpuolimas buvo tikrai didelė problema ir beprecedentis aktas, į kurį mes turėjome reaguoti, nes viena valstybė užpuolė kitą demokratinę valstybę ir manau, kad ta reakcija buvo natūrali ir niekas iš verslo, išskyrus nebent vieną kitą pavienį asmenį, piktindavosi.
Šita problema su Kinija yra sukelta mūsų pačių politikų ir esmė, kad mes čia nieko nesaugome, nieko negelbėjame. Net pats Taivanas Kinijos olimpiadoje eina su Taipėjaus vėliava, jie patys net nenori nepriklausomybės siekti. Žodžiu, mes siūlome daugiau, nei jie patys nori, ir dėl to sau susikuriame problemų.
Bet mūsų valdžios atstovai sako, kad taivaničiai patys prašė, kad atstovybė būtų pavadinta taivaniečių atstovybe. Kaip jūs manote, mums reikėjo tiesiog pasakyti ne?
Ne, aš manau, kad reikėjo pasikonsultuoti su Europos Sąjunga, nes mes esame Europos Sąjungos dalis ir reikėjo iš pradžių prieš priimant labai svarbų sprendimą pasikonsultuoti, kaip geriausia padaryti. Galbūt sėsti prie derybų stalo ir panašiai. Nebūtinai pasakyti ne, galbūt įtraukti į derybas tuos pačius kinus ir rasti rinkamą kompromisą.
Jūs Lietuvai prognozuojate gana liūdnas investicijų perspektyvas. Jūs sakote, kad kai kurios šalys Lietuvą kaip valstybę, į kurią galima investuoti, užmirš ilgam laikui ir net pasikeitus politikai prireiks daug metų, kad Lietuva vėl patikėtų. Ar galėtumėt konkrečiais skaičiais patvirtinti šias prognozes ar įvardyti konkrečias įmones, kurios gali nebeateiti ir nebeinvestuos?
Tų, kurios neateis ir neinvestuos, tikrai negaliu įvardinti, nes jos tiesiog nesirinks Lietuvos kaip vienos iš galimų destinacijų būtent investavimui. Bet problema yra ta, kad tie, kurie dirbo su vokiečių investuotojais, su kitų šalių investuotojais, tie patys vokiečių investuotojai sako labai paprastą dalyką. Europos Sąjungos šalys yra labai labai panašios. Jeigu lygintume save su kaimynais, lenkais, estais, latviais ir panašiai, mes labai kažkuo neišsiskiriame – nei mokesčiais, nei darbo jėga, nei kitais parametrais. Tiesiog mes buvom traktuojamos kaip geros, stabilios šalys. Dabar Lietuva yra vienintelė politiškai nestabili šalis, turinti labai panašius parametrus, lyginant su kitomis šalimis.
Tai jie sako – mes nesirinksime politiškai nestabilios šalies, kai aplink yra labai daug politiškai stabilių šalių, turinčių tuos pačius parametrus, tą pačią pasiūlą darbo jėgos, panašią mokestinę aplinką ir panašiai. Tiesiog nėra prasmės. O dėl traukimosi, tai nebus greitas procesas per vieną naktį. Tiesiog aš žinau įmonių, kurios ruošiasi pilnai ar dalinai pasitraukti arba bando išlikti Lietuvoje. Didžioji dalis bando išlikti Lietuvoje darydamos namų darbus, t.y. apeidinėdami Lietuvą, bandydami susitvarkyti lietuviškos prekės kilmės sertifikatus kitose šalyse dalinai perkeldami gamybą ir išlikti Lietuvoje. Neaišku, kaip kas pavyks, bet manau, kad vis tiek neteksime dalies verslo maždaug 12 mėnesių laikotarpyje.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
