Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.
Jaunas ūkininkas iš Kaišiadorių rajono teigia, kad šiemet obelų žydėjimas buvo vėlyvas ir itin šaltas, net bitės neskraidė. O vėliau sodus užpylė liūtys. Sodininkas prisimena birželio 21-ąją, kai per dieną iškrito kone mėnesio kritulių norma.
Maža to, dalį obuolių užpuolė ligos. Tad sodininkas skaičiuoja, kad šiais metais geriausiu atveju skins iki 700 tonų obuolių. Kai vidutinis derlius – apie pusantro – du tūkstančiai tonų.
„Jau treti metai, kurie yra labai prasti. Realiai šiemet bus tokia situacija, kad maždaug 20–30 procentų nuo vidutinio derliaus, tai čia yra labai prastai“, – sako „Žiežmarių sodai” vadovas Kipras Sirtautas.
Niūrios nuotaikos ir Panevėžio rajone:
„Vienas geras, kitas išmetimui.“
„Ten penki. Kas iš tų penkių, reikia bent 30 obuolių, kad būtų.“
Dembavos medelyno soduose balandžio pabaigoje užklupusios šalnos, kai kur net iki 7 laipsnių, tiesiog sunaikino žiedynus. Pavyzdžiui, „Auksio” veislės obuolių greičiausiai nė nebus ką skinti.
„Pavyzdžiui, Biržų rajone, Pasvalio rajone ganėtinai padėtis nebloga, o Alytaus rajone, Kaišiadorių rajone tikrai prasta. Anykščių rajone irgi prastas labai derlius, nes tos šalnos ir tos oro sąlygos labai pakenkė vaisiams“, – tvirtina Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė Vitalija Kuliešienė.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovės teigimu, dar pavasarį ūkininkai fiksavo šalnų padarytus nuostolius, tačiau kokios paramos sulauks, paaiškės tik vėlų rudenį.
„Kur fiksuota tik 25 procentai derliaus, tai pagal įstatymą priklausys parama, nes projektas yra paruoštas, taisyklės yra nustatytos, jie tas visas taisykles vykdo, kai bus galutinis derlius, kai skinsim į sandėlius obuolius, fiksuosim, kiek yra derliaus, atskirai ir finansinė parama turėtų būti“, – sako V. Kuliešienė.
Tačiau sodininkai sako dar negalintys išlipti iš finansinės duobės po pražūtingų šalnų 2019-ais metais.
„Su kiek sodininkų kalbėjau, daug kas planuoja ir mažinti plotus, nes tiesiog neapsimoka auginti. Lenkijoj labai daug finansuoja ir dotuoja valstybė, o pas mus realiai esam palikti likimo valiai ir turim verstis patys“, – kalba K. Sirtautas.
„Ta, kuri buvo parama tai tikrai mums tiktai leido išgyventi tuos metus ir dar kitus, nes pajamas reikėjo skaičiuot už du metus, mes esam labai sudėtingoj padėty“, – tikina V. Kuliešienė.
Žemės ūkio viceministro teigimu, sodininkai, kaip ir bet kurio verslo ar kitų žemės ūkio sričių atstovai, turėtų pagalvoti ir apie draudimą.
„Aš matau pagal draudimo kompanijos pateikiamus duomenis Lietuvoje vis daugiau ūkininkų draudžiasi tiek pasėlių draudimais, tiek kitais draudimais, kurie leidžia valdyti tas rizikas ir neprarasti brangių pajamų“, – teigia Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
O Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovė ragina vyriausybę prisiminti savo pažadą sumažinti pridėtinės vertės mokestį išskirtiniams vaisiams ir daržovėms. Kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur pridėtinės vertės mokestis vaisiams – 5 procentai.
Obuolių augintojai neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių sąnaudų šiemet lietuviškus obuolius valgysime brangesnius.
