„Lietuvoje man patinka labiau nei Ukrainoje. Santykiai geresni, virtuvė geresnė. Iš esmės viskas geriau, viskas tenkina“, – teigia ukrainietis Behral.
Vyras šioje virtuvėje darbuojasi jau trečią sezoną iš eilės. Juo džiaugiasi ir restorano savininkas. Sako, kad ukrainiečiai labai kvalifikuoti ir ne kiekvienas lietuvis jiems gali prilygti. Tiesa, patys lietuviai dirbti nesiveržia, tad tenka samdyti ukrainiečius. Restorane trūksta tiek virtuvės darbuotojų, tiek pardavėjų. Savaitgaliams jų reikėtų apie 10-15.
„Yra padaryta valstybės klaida. Nes gauna prastovas ir nereikia eiti dirbti, nes taip ar taip virš 600 gauna prastovos. O kam jam eiti dirbti, butą nuomotis, dar kažką, išvažiuoti iš miesto. Jis nori gauti prastovos ir nedirbti ir dar gal kažkur eit savaitgalį į vestuves ar kažką pachaltūrinti “, – sakė „Floros simfonija“ įkūrėjas Henrikas Tautkus.
Viešbučiuose lietuviai dirbti taip pat nenori. Juose ypač trūksta kambarių tarnybos, pagalbinio virtuvės personalo, aplinkos tvarkymo darbuotojų. Jų nevilioja nei 20 procentų didesnis atlyginimas nei pernai. Palangos viešbučio „Vanagupė“ direktorė Diana Adomauskienė sako, kad šiuo metu trūksta apie penktadalio viso personalo, tad mielai priimtų ir studentus, ir vyresnio amžiaus žmonės, bet dirbti neateina ir jie.
„Sudėtinga privilioti į kurortinį miestelį darbuotojus dėl neaiškių priežasčių, kas ankstesniais metais leisdavo juos rasti, o šiuo metu tai tikrai yra neįmanoma arba labai didelis iššūkis“, – teigė „Vanagupės“ direktorė Diana Adomauskienė.
Šalia Palangos esančius golfo laukus šienaujančiam darbininkui tenka kruopščiai darbuotis. Tačiau tokių ar kitų darbų golfo aikštyne norinčių dirbti žmonių rasti labai sunku. Golfo laukų atstovai sako, kad lietuviai po karantino pasikeitė ir aptingo, nori tik gauti, bet nenori duoti. Jų nevilioja nei kompensacijos už kurą, nemokamas maitinimas ar priedai. O jei kas ir ateina dirbti, tai po savaitės išeina.
„Yra besidominčių. Bet jie, toks jausmas vaikšto kaip po atrakcionų parką. Po darbovietes. Ir žiūri, kas duos daugiau. 2, 3 tūkstančius eurų ir nieko nereikės daryti“, – kalbėjo „National Golf resort“ atstovė Zarina Lukošiūnė.
O štai ūkininkė Vilija savo ekologiškų daržovių ūkyje netoli Marijampolės, Surgučių kaime kopūstus irgi pikuoja pati- jau sudygusius jų daigus perkelia į dirvą. Kadangi Vilijos ūkyje daržovės ekologiškos, tad joms ypatingai reikalingas rankų darbas– tam pačiam pikiavimui, sodinimui ar ravėjimui.
„Pasikvieti žmogų, jis ateina pas tave ravėti ir pasilygini va šeimininko, gaspadoriaus rankas ir manikiūrus ir tos moters, kuri atėjo ravėti, tai man net gaila jų rankeles kišti į dirvą“, – sakė ūkininkė Vilija Žemaitienė.
Taigi Vilijai dirbti daugiausia tenka pačiai ir daryti tą greitai. Moteris pasakoja, kad naktimis beveik nemiega, nes darbai nelaukia, o dirbti ūkyje nėra kam. Ji turi vieną pagalbinę darbininkę, kol kas trūksta dar 3-jų, vėliau reikės daugiau. Nors Vilija už dieną darbo savo ūkyje siūlo 50 eurų, bet darbininkų neatsiranda nei pačiame Surgučių kaime, kuriame gyvena 50 žmonių, nei už kelių kilometrų esančiame Sasnavos miestelyje, turinčiame 500 gyventojų. Moteris sako, kad jau pernai darbininkų rasti buvo sunku – miesteliuose iškabinus darbo skelbimus nepaskambino nei vienas norintis dirbti. O šiemet namuose užsisėdėję žmonės sunkaus, nors ir pakankamai gerai apmokamo darbo, iš vis nenori.
„Talkininkai jie yra pasirenkę lengvesnį gyvenimą. Ir kai jiems reikia visą dieną susilenkus ir purviniems, ir prakaituotiems, dulkėtiems pabūt. Jiems iš tikro yra labai sudėtinga, jie labai vertina tą darbą kaip tarsi bėdą, engimą.Net nežinau kaip tą įvardinti. Ir ta duodama alga ne visada atitinka jų lūkesčius“, – pasakojo V. Žemaitienė.
Kad ūkininkai labai ieško darbuotojų rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys. Į ją kreipėsi 33 procentai daugiau ūkininkų siūlančių darbą. Darbo pasiūlos pagyvėjimas taip pat matomas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Čia darbų siūloma 3 kartus daugiau nei gegužę pernai. Ypač ieškomi virėjai, picų kepėjai, konditeriai.
„Juos yra sunku rasti. Tuo pačiu metu, kai virėjų visgi ieškančių darbo ir gi yra daug ir tai yra vienas iš darbo rinkos paradoksų, kai netinka kvalifikacija žmonių. Yra daug žmonių galinčių teoriškai daryti darbą, bet praktiškai jie nebetinka pagal poreikius“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovas Liudas Dapkus.
Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad situacija su darbuotojų poreikiu sezoniniams darbams yra geresnė nei pernai, o ar pavyks visas darbo vietas užpildyti, paaiškės po mėnesio, sezonui įsibėgėjant. Darbuotojų trūkumą lemia demografinė Lietuvos padėtis ir mažėjantis gyventojų skaičius. Taip pat didelė ir pandemijos įtaka – dalis žmonių vengia kontaktų ir tiesiog lieka namuose.
