Ataskaitoje rašoma, kad pareigūnai klausinėdami, ar nelegalai apsisprendė pasirinkti tūkstančio eurų išmoką ir lėktuvo bilietus į gimtinę, naudoja psichologinį spaudimą. Vidaus reikalų ministerija sako, kad kontrolierės iškelta lūkesčių kartelė gal kiek per aukšta ir sako, kad svarsto apie naujos įstaigos kūrimą, kuri rūpintųsi visais migrantų reikalais.
Spalį buvusiuose Kybartų pataisos namuose apgyvendintus nelegalius migrantus aplankė Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai. Jie domėjosi, kokios čia iš laikinų stovyklaviečių perkeltų vienišų vyrų gyvenimo sąlygos. Nelegalai skundžiasi sąlygomis ir atvykusiems žurnalistams:
„Viskas čia blogai, nieko gero. Viskas blogai. Maistas, dušai, mes tik kartą per savaitę galime jais naudotis, arba tenka naudotis šaltu vandeniu. Viskas blogai. Mes norime žinoti, kada atgausime laisvę.“
„Viskas blogai. Viskas blogai. Kalėjimą esu matęs tik filmuose, ir čia. Irake aš buvau 3 kurso studentas, bet aš iš Irako pabėgau, nes mes bijome kariuomenės. Man nereikia pinigų, nereikia nieko, tik laisvės.“
Šių skundų išklausyti gruodį buvo atvykę Seimo kontrolieriai. Jie ir patys apžiūrėjo patalpas ir dabar viešina savo ataskaitos išvadas – jų išvada – sąlygos šiame centre prilygsta žmonių kankinimui.
„Daugiausia žmonių apgyvendinta A korpuse, deja, bet sąlygos šiame korpuse, žiūrint jau vien pagal asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, kuris yra apie 2 kv. m. tai yra tiesiog labai didelio masto perpildymas, jos prilygsta nežmoniškam ir orumą žeminančiam elgesiui“, – komentuoja Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Anot kontrolierių, prastai ir su higiena. Nors patalpos valomos kartą per dieną, dušuose ir tualetuose vis mėtosi šiukšlės, yra nešvaru, jaučiamas šlapimo tvaikas. Į pisuarus mėtomos nuorūkos, mat nelegalai rūko ne tam skirtose vietose, o bet kur. Pasieniečiai teisinasi, kad valyti migrantų paliktą betvarkę dažniau negali, nes valytojos yra moterys, o tai netinka patiems migrantams.
„Aš nenorėčiau pasakyti kas kaltas, bet taip, tai aišku šitoje vietoje pagrindinė atsakomybė yra institucijos vadovo“, – teigia E. Leonaitė.
Kontrolieriai konstatuoja, kad ne visur yra karštas vanduo, patalpos nerenovuotos specialiai migrantams. Pasienio tarnybos vadas sako, kad teko skubiai spręsti krizę, todėl taip ir gavosi.
„Per pakankamai trumpą laikotarpį, iš esmės 3 mėn. laikotarpiu būtų sudėtinga ir beveik neįmanoma dėl objektyvių priežasčių įgyvendinti labai rimtų infrastruktūros rekonstrukcijos projektus“, – sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Taip pat akcentuojama, kad nelegalams trūksta televizorių, stalo žaidimų, poilsio kambarių, žurnalų, laikraščių, laisvalaikio zonų.
„Ar reikėtų to? — Taip, saunų, pirčių, dar galvočiau apie vandens atrakcionų parką. Tikrai reikėtų, kažkaip nelegaliai per Lietuvos sieną žengusiems žmonėms, kad jie prisimintų Lietuvą, reikėtų dar ir vandens parko. Kybartuose. Bet tik jiems. Lietuviams ne“, – kalba Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Ataskaitoje rašoma, kad pasieniečiai naudoja psichologinį spaudimą. Rengia patikrinimus naktį, skaičiuoja ar visi migrantai savo vietose, o vėliau klausinėja, ar jie jau apsisprendė vykti namo.
„Kai kurios pamainos iš tiesų vykdo po kelis kartus per naktį patikrinimus, uždegama šviesa ir suskaičiuojama, kiek yra asmenų, nors realiai tokie patikrinimai turėtų vykti tik vieną kartą. Iš ryto yra klausiama, kas jau nusprendė grįžti namo“, – sako E. Leonaitė.
„Tikrai mes pabandysime išsiaiškinti, ar tokių atvejų buvo, man kol kas tai nebuvo žinoma“, – komentuoja R. Liubajevas.
Nelegalai apskritai nurodė, kad nuolatinis klausinėjimas, ar jie pagaliau sutinka pasirinkti tūkstančio eurų išmoką, ir lėktuvo bilietus skrydžiui namo, yra spaudimas.
„Nu aš norėčiau, kad mane taip spaustų psichologiškai. Kad tūkstantį eurų siūlytų. Tokia logika vadovaujantis, turbūt pagal Seimo kontrolierę reikėtų juos sodinti į automobilis, turbūt geriausiai į BMW, arba „Mercedesus“, lydėti iki Berlyno, maitinti tą visą kelią, kad jie gerai jaustųsi, kad jie nebūtų kankinami, arba psichologiškai spaudžiami“, – sako L. Kasčiūnas.
Kontrolieriai pabrėžia, kad trūksta gydytojų, ypač odontologų, savaitgaliais galima sulaukti tik skubios medicininės pagalbos. Neužtenka socialinių darbuotojų, psichologų, žmonės negauna informacijos koks bus jų likimas. Pasieniečių vadas sako, kad čia galėtų padėti savanoriai.
„Vietoj lakstymo po miškus ir slėpimo neteisėtų migrantų, keliant jiems pavojų sveikatai ir gyvybei, manyčiau tikrai galėtų prisidėti ir padėti valstybei, VSAT užtikrinti jų užimtumą, informuotumą ir kitus veiksmus“, – sako R. Liubajevas.
Nelegalai kontrolieriams skundėsi ir maistu. Sako jis neskanus. Spalį, Seimo nariai kartu su migrantais pietavo ir patys įvertino maisto kokybę bei skonį.
„Sriubytė daržovių, kotletas kokybiškas tikrai, neturiu priekaištų pačiam maistui“, – teigia Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.
„Aš maisto neragavau, bet gėriau vandenį iš krano, tai viskas, maitinimo sąlygos atrodo puikios“, – sako Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Vytautas Bakas, spalį po vizito sakė, kad nors trūkumų Kybartuose ir yra, tačiau sąlygos nėra nežmoniškos, baziniai poreikiai patenkinami.
„Jei dar kartą būtume mes tikrinami Jungtinių Tautų organizacijos, mes gautume pastabų, bet pavadinti sąlygų nežmoniškomis aš negalėčiau“, – kalba V. Bakas.
Bet dabar sako, kad kontrolierės ataskaita teisinga – sąlygos ten tikrai nežmoniškos.
„Aš manau, kad šita ataskaita parodo mūsų valdžios nužmogėjimo lygį, mūsų Vyriausybės nužmogėjimo lygį, nes čia ne pareigūnai kalti, ministrė priima įsakymus, jos įsakymais žmonės laikomi nežmoniškomis sąlygomis“, – sako V. Bakas.
Vėliau Bakas patikslino, kad spalį apie patenkinamas sąlygas kalbėjo lygindamas su apgyvendinimu palapinėse. O dabar situacija kita.
„Aišku, dabar po tokių ataskaitų, jeigu tie žmonės, šimtai žmonių kreipsis į teismus, jiems bus priteisiamos kompensacijos. Čia viena, o kita, vėl kuriama krizė visiškai lygioje vietoje, tai yra žmogaus teisių krizė“, – tikina V. Bakas.
Vidaus reikalų ministerija sako svarstanti kurti išskirtinai migracijos reikalais besirūpinančią agentūrą. Bet tai kol kas svarstymo stadija, įkūrimo data nenurodoma. O Europos Komisija apskritai siūlo numatyti išimtis tokiose krizėse, kaip Lietuvos.
„Seimo kontrolieriai savo vertinimuose labai aukštai iškėlė tą materialinių sąlygų kartelę, tai EK šiek tiek kitoks, kad esant hibridinei tokiai atakai, ir krizei, valstybės narės pirmiausia taiko tokias priėmimo sąlygas, kuriomis tenkinami pagrindiniai poreikiai“, – teigia Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Iki šiol tik 98 į Lietuvą patekę migrantai yra gavę prieglobstį, tuo tarpu 3200 migrantų prašymai buvo atmesti.
