Vis dėlto parlamentarai balsavo už nuotolinio darbo galimybę, tačiau susiriejo, mat neaišku, kaip tai vyktų.
Viktoro Pranckiečio kėdė parlamente tuščia – paaiškėjo, kad jis užsikrėtė koronavirusu. Anot kolegų, simptomus jis pajuto dar pirmadienį vakare, o šiandien sulaukė žinios apie ligą.
„Pirmadienį jis buvo Seime, antradienį jautėsi turįs simptomų, antradienį vakare atliko testą, izoliavosi po testo padarymo ir šįryt gavo teigiamą atsakymą, taigi žmogus izoliacijoje, o paskutiniai jo kontaktai Seime pirmadienį“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pirmadienį Pranckietis Seime lankėsi liberalų frakcijos posėdyje. Dalis frakcijos narių jau sulaukė atsakymų, pavyzdžiui Glaveckas. Bet štai Virgilijus Alekna žinių, ar neserga, bent jau vidudienį dar neturėjo.
„Aš pats dabar ką tik tikrinausi e. sveikatos sistemoje, mano dar mėginiai šaldytuve, taip sakant, laukiu informacijos. Aš pagal tą Seimo kanceliarijos nurodymą, remiantis visuomenės sveikatos centro nurodymais, aš turiu eiti į darbą. Aš einu į darbą“, – pasakoja E. Gentvilas.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad teigiamas testas patvirtintas liberalui Jonui Varkaliui. Seimo kanceliarija vakar parlamentarams persiuntė visuomenės sveikatos centro rekomendacijas. Laiške seimūnams rašoma, kad derėtų patiems atsakingai įvertinti situaciją.
„Norėjome priminti, kaip nusistatyti tą jau pavojingą kontaktą ir kada izoliacija yra privaloma, o kada reikėtų tiesiog stebėti savo sveikatą ir galbūt vengti nebūtinų kontaktų“, – teigia Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Politikams rašoma, kad saviizoliacija būtina turėjus didelės rizikos sąlytį. Tai yra, jeigu be kaukės su sergančiuoju bendrauta ilgiau nei 15 minučių, mažesniu nei 2 metrai atstumu. Buvo fizinis kontaktas, arba sąlytis su kūno skysčiais. Kitais atvejais, jeigu dėvima kaukė, bendraujama trumpiau nei 15 minučių, išlaikant bent 2 metrų atstumą ir nesiliečiant – izoliuotis nebūtina.
„Dvasinė ramybė, mano akimis, yra pati svarbiausia laikymosi sąlyga. Stresai, kuriuos mes dabar keliam vienas kitam, atveria duris ne tiktai covidui, bet ir visom ligom“, – kalbėjo valstiečių frakcijos narys Dainius Kepenis.
Seimas ėmėsi ir statuto pakeitimų, kad būtų galima rengti plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu. Tiesa, kol kas nuotoliniu būdu norima leisti tik pasisakyti.
„Numatyti tokią galimybę mes turėtume. Vertindami rizikas, kurios yra ir kas savaitę turime po naują atvejį“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Jeigu kalbėt epidemiologiškai, viruso valdymo prasme, būtų gerai, kad mes kuo mažiau būtume vienoje patalpoje ir kuo trumpesnį laiką praleistumėme kartu“, – pasakoja laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nuotoliniam darbui nepritaria tik valstiečiai – esą neaišku, kaip viskas vyktų. Aiškumo pasigenda ir kiti.
„Pandemija kol kas jinai nevaldoma yra visiškai, tai manyčiau, turime turėti tą galimybę dirbti nuotoliniu būdu“, – teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
„Mums nieks neaišku, kaip nustatyti, kad žmogus, kuris balsuoja nuotoliniu būdu, yra tas, kuris spaudžia mygtuką. Yra labai daug dalykų, į kuriuos neatsakyta, jeigu kas nors į tai atsakys, mes savo nuomonę keisim“, – kalbėjo valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Būtų gerai žinoti visas detales, kaip šitie procesai vyks, tik tada priiminėt sprendimą. Tai mes pirma priimam sprendimą, kad dirbsim nuotoliniu, bet niekas iki galo negali paaiškinti, o kaip tai bus daroma, ypač su balsavimais, su diskusijomis“, – sako socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Vilniaus miesto savivaldybė yra išsprendusi, pavyzdžiui, balsavimo įrankį sukūrusi, kada tarybos nariai identifikuoja savo tapatybę per elektroninius valdžios vartus, šitas įrankis yra sukurtas“, – pasakoja Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Per pirmąją pandemijos bangą dalis komitetų jau dirbo nuotoliniu būdu.
„Ir mūsų buvo tik 10-12 žmonių, 11 posėdyje dalyvauja, jeigu dalyvauja 141, na, sakykim, bent šimtas, tai visa procedūra išsitęsia labai. Pasijungimai, ryšys, mikrofonai, aš neįsivaizduoju kokios trukmės posėdžiai turėtų būti“, – teigia A. Sysas.
Dar praėjusioje kadencijoje sudaryta darbo grupė, kuri iki mėnesio pabaigos turi pateikti siūlymą, kaip techniškai organizuoti nuotolinį darbą. Tačiau konservatorius Jurgis Razma sako, kad valdantieji patys sugalvojo, kaip tą daryti.
„Aš manau, kad turėtumėme kalbėti apie pasijungimą iš savo kabinetų. Nes būdamas namuose nespėsi ateiti, jeigu iškyla balsavimo reikmė greitai, čia tiktai būtų koncentracijos mažinimas pačioje posėdžių salėje“, – kalbėjo Konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma.
Tačiau, anot ekspertų, saugiau būtų, jeigu nuotoliniu būdu vyktų ir balsavimas. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas dar pavasarį sudarė galimybę ir diskutuoti, ir balsuoti nuotoliniu būdu.
„Pokalbiai vyksta nuotoliniu būdu, tai ir tas balsavimas, susibėgimas į salę, tai tada perniek nueina ta izoliacija ir tos pastangos, kad neužsikrėstum, nes vis tiek vėl padidėja kontakto galimybės ir to saugaus atstumo mažiau yra, bet dauguma žmonių ir nelabai taisyklingai gal dėvi kaukes“, – sako infektologas Arvydas Ambrozaitis.
„Kaip ir bet kokia kita institucija, Seimas yra integrali Lietuvos dalis, todėl čia neturėtų būti savotiška oazė, kurioje negalioja tam tikri reikalavimai. Nuotolinis darbas tikrai nėra yda ir nuotolinio darbo galimybėmis mes visi šiandien plačiai naudojamės, lygiai tą patį gali daryti ir mūsų Lietuvos Respublikos Seimas“, – pasakoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Vis dėlto, net ir dėl diskusijų nuotoliniu būdu parlamentarai šiandien neapsisprendė – valstiečiai paprašė klausimą nukelti į kitą posėdį ir tam buvo pritarta.
