Vilkikų vairuotojai prieš porą metų jau protestavo Vilniuje prieš komandiruotpinigių apmokestinimą, tačiau dabar skundžiasi, kad artėja dar sunkesni laikai. Tie, kurie dar neiškėlė savo verslų į Lenkiją, laukia naujo smūgio, jei Vyriausybė uždraus jiems vežti prekes į Rusiją ir Baltarusiją.
„Tai yra verslo laidojimas. Dabar jei šitas įvyks, jei nebus paramos, galim ruoštis šermenims“, – pareiškė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas
Lietuvos vežėjai, sunerimę dėl Vyriausybės planų uždaryti sieną prekėms į Rusija ir Baltarusiją, prognozuoja kad nukentės mažiausiai 1200 įmonių, o 10 tūkstančių vairuotojų gali likti be darbo.
„Negalės susimokėti draudimų, atlyginimų vairuotojams, lizingų bankams, artėja link nemokumo. Prašome Vyriausybės, kad padėtų“, – sakė Z. Buivydas.
Pernai Lietuvos transporto paslaugų eksportas, apimantis geležinkelių, vilkikų, sandėliavimo paslaugas, į Rusiją sudarė 700 milijonų eurų, į Baltarusiją – 400 milijonų eurų. Tad ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, biudžetui daugiau kaip 1 milijardo eurų netekimas bus reikšmingas.
„Vis tiek priklausomybė yra. Vežėjams reiškia nuostolius, apyvartos, investicijų ir pelno prasme“, – sakė ekonomistas.
Daliai smulkių, mažųjų ir vidutinių vežėjų vienintelė pervežimų kryptis buvo Rusija ir Baltarusija, o kitiems per jas ėjo tranzitiniai keliai į Vidurio Azijos valstybes. Vežėjai nekvestionuoja sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, tačiau prašo valdžios bent kompensacijų dėl patiriamų nuostolių ir padėti ne tik surasti naujų partnerių ir prekių Vakaruose, bet ir atnaujinti mašinas.
„Tai labai sunku. Reikia keisti transportą, vadybą, turėti įgūdžius. Nėra paprasta, įmonės yra pasiskirsčiusios šalis“, – sakė „Jotvainio“ direktorius Romas Vosylius.
„Mašinas perorientuoti į Vakarus – yra dideli kelių mokesčiai, užima laiko, lėšų, mašinos gamyba sutrikusi, užsisakyti sunku“, – antrino Z. Buivydas.
Visgi valdantieji tvirtina, kad biudžetas yra įtemptas, prognozuoja iki 3 milijardų eurų deficitą ir yra labiau susirūpinę dėl valstybei priklausančių Lietuvos geležinkelių nuostolių netekus Rytų krovinių, tad subsidijų privatiems vežėjams nežada, nebent lengvatines paskolas. Esą patys verslininkai turi prisiimti atsakomybę, kad nusprendė dirbti pelningose, tačiau rizikingose Rytų rinkose.
Be to, Susisiekimo ministerijos duomenimis, Rytų kryptimis krovinius vežė daugiausia patys baltarusai ir rusai, tik dešimtadalis tarp jų buvo Lietuvos vilkikai, o ir krovinių į Rusiją ir Baltarusiją kartu sudėjus pernai buvę apie 20 milijonų tonų, tai yra dvigubai mažiau, nei, pavyzdžiui, į Latviją.
„Verslas su Rusija ir Baltarusija turėjo rizikų. Kiekvieno akcininko reikalas kompensuoti nuostolius”, – sakė Seimo narys Mykolas Majauskas.
Kai kuriuos opozicijos atstovus toks valdančiųjų abejingumas vežėjams stebina.
„Vežėjų sektorius išgyvena transformacijas ir smūgius, kokie 20 metų nebuvo. Palikti be dėmesio, griūnančią ūkio šaką neteisinga“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Sprendimai dėl sienų uždarymo, anot vežėjų, turi galioti visoms Europos Sąjungos šalims, o ne tik Lietuvai, Baltijos šalims ir Lenkijai. Tad jie reikalauja, kad sprendimus dėl sienų uždarymo priimtų visa Europos Sąjunga kartu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
