Savaitgalį Nacionalinėje filharmonijoje turėjusio koncertuoti žymaus rusų pianisto Nikolajaus Luganskio gerbėjai Lietuvoje taip ir nesulaukė. Esą dėl traumos.
Visgi praėjusią savaitę, likus vos kelioms dienoms iki numatyto koncerto, Lietuvoje kilo pasipiktinimo banga.
Pasirodo, garsus pianistas prieš penkerius metus yra koncertavęs okupuotoje Ukrainos Donecko teritorijoje. Dar vieną koncertą Donecke jis planavo šį spalį. Be to, Kremliaus propagandos ruporui „Novorosija“ televizijai N. Luganskis pasisakė ir apie karą Donbase.
„Nedidelis sluoksnis šiuo metu finansuoja konfliktus ir tarpusavio priešiškumą. Su tokiais žmonėmis nebendrauju. Bet jei tokie žmonės norės kažkokiam laikui atimti iš Europos ar Amerikos gyventojų mano muziką – tai bus tragikomiška, bet nemanau, kad tai nutiks“, – sako pianistas Nikolajus Luganskis.
Regis, N. Luganskis išsipranašavo sau ateitį. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina jį įtraukti į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą.
„Mes, kaip valstybė, turime turėti tą vadinamąjį garbės kodeksą. Jeigu mūsų sąjungininkams, mūsų draugams yra šokama ant žuvusių žmonių kaulų, kitaip tariant, yra legitimizuojamos okupacijos, aneksijos ir prie to prisideda įvairūs atlikėjai, natūralu, kad mes, kaip valstybė, turime apsispręsti, ar tokie žmonės gali koncertuoti Lietuvoje ir iš to uždirbti pinigus“, – sako Seimo narys L. Kasčiūnas.
N. Luganskio istorijos ėmėsi ir kultūros ministras. Jis koncertinių įstaigų vadovams sako, kad jie patys turi spręsti ką kviesti į Lietuvą koncertuoti.
„Šiuolaikinė Lietuva neturi turėti nieko bendro su cenzūra ir ministerija negali grįžti į tą laiką, kuris buvo sovietiniais laikais, kai ministerija nurodydavo, koks turi būti repertuaras ir kokie turi būti atlikėjai ir menininkai kviečiami“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Ministras sako neplėsiąs nepageidaujamų asmenų sąrašo, tačiau dėl abejonių keliančių atlikėjų renginių organizatorius ragina konsultuotis tiek su ministerija, tiek su specialiosiomis tarnybomis, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentu.
„Turi būti mechanizmas, kad įstaiga bet kada galėtų kažkur kreiptis, galėtų aiškintis, bet mes privalome elgtis kaip civilizuota valstybė ir negali sklisti tokia žinia, kad Lietuvoje, norėdamas užlipti ant scenos, turi praeiti specialiųjų tarnybų filtrą“, – tikina ministras.
Tačiau į Lietuvą pianistą N. Luganskį pakvietęs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir toliau tvirtina, kad vertina jį kaip išskirtinį menininką, o jo biografijos esą nestudijavo.
„Įvyko kaip įvyko. Klaida mes to nelaikome. Biografijos nežinojome. Jis, kaip menininkas, kaip meno ambasadorius, nesirenka šalių, jis tiesiog groja žmonėms, jis negroja dėl politinių motyvų. Jis groja dėl meninių motyvų“, – sako orkestro vadovas Stasys Pancekauskas.
Kiek kitokios nuomonės politologai ir kitų kultūros įstaigų atstovai.
„Šitas solistas galbūt galėjo būti užkardytas daug plačiau ir Europos Sąjungos lygmeniu, nes jis tikrai koncertuoja visose Europos sostinėse. Nuolat“, – sako Filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė ir priduria, kad sąlyga, jog atlikėjas yra tiesiog koncertavęs Donecke, Kryme, yra pakankama apsispręsti jo neįleisti.
„Mes tokią klišę dažnai naudojame – nemaišyti kultūros ir politikos. Man tai kelia šypseną. Nes, visų pirma, tą būtent maišo V. Putino režimas, tikslingai įtraukdamas kultūros veikėjus į tokią politinę darbotvarkę. Tai yra esminė Kremliaus švelniosios galios dalis“, – teigia politologas Nerijus Maliukevičius.
O štai nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, atstovas sako, kad po to, kai Lietuvoje nepageidaujamais tapo tokie garsūs režimo propagandai tarnaujantys atlikėjai kaip Filipas Kirkorovas, Olegas Gazmanovas ar Grigorijus Lepsas, Kremlius keičia taktiką.
„Stengiamasi pritraukti kitus, mažiau žinomus atlikėjus, tačiau vis tiek tarnaujančius tai pačiai propagandos mašinai“, – tikina visuomenininkas Audrius Skaistys.
Beje, šį mėnesį Vilniuje ir Kaune turėjo vykti trys Maskvos Danilos Vienuolyno patriarchalinio vyrų choro koncertai. Visuomenininkai jį vadina paprasčiau – Kremliaus choru. Visgi kilus šiam skandalui, renginius organizatoriai atidėjo.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
