O Rusijoje moterys lieja ašaras ir skuba ištekėti už vyrų, siunčiamų į karą, ir taip tikisi kompensacijų po jų mirties. O į frontą siunčiami mobilizuoti rusai skundžiasi, kad visus kare reikalingus daiktus privalo susipirkti patys, o į frontą Putinas juos tuoj pasiųs be menkiausio pasiruošimo.
Jaunikis dar bando šypsotis ir save raminti, bet nuotakos veidas išduoda – ši santuoka, tai ne šventė, o tikra ašarų pakalnė: „Taip. – O jūs, jauniki? – Taip.“
Tai paskutinis atsisveikinimas su mylimuoju, kuris tiesiai iš ten keliaus į frontą: „Sakykite kokios emocijos, ką dabar jaučiate? – Daug visko. Ir baimę, ir nežinomybę…“
Okupantai skuba įteisinti santykius, veikiausiai tikėdamiesi, kad jų žmonos gaus kompensaciją, jei jie namo sugrįš lavonmaišyje: „Skelbiu jus vyru ir žmona. Pasveikinkite vienas kitą.“
Vyksta tikras patrankų mėsos konvejeris su sovietinėmis „čestuškėmis“ ir už jas garsiau skambančiomis moterų raudomis.
Paskutiniai atsisveikinimai iš Rostovo srities. Dalis vyrų ir moterų, rodos, nesuvokia, kad juos apgavo: „Ko visi bijo? Svarbu, kad grįžtų sveikas…“
Kiti bando suvokti, bet paklūsta sistemai:
„Atėjo žmogus. Įteikė šaukimą. Mama neapsidžiaugė. Bet ką mes galėjome padaryti.“
„Visa šalis ir Kamčiatka pasitiki jumis. Tiki jūsų ryžtu.“
Padrąsinantys žodžiai skamba tiesiog ciniškai, kai mobilizuotieji iš savo valstybės tegauna Kalašnikovą, o ir tas surūdijęs: „Miegmaišius būtinai ir turistinius kilimėlius, supratote? Viską savo, vaikinai…“
Internete plintantis vaizdo įrašas puikiai parodo, kaip Rusija rūpinasi savais: „Medikamentai taip pat: nuo viduriavimo Loperamidas, vandenilio peroksidas, turniketai… visiems turniketų neturiu.“
Rusai internete dalijasi ir sąrašais daiktų, kuriuos būtina turėti, net šalmą ir neperšaunamą lemenę rekomenduoja turėti savo: „Pačių pigiausių įklotų ir tamponų. Žinote kam? – Ne. – Į žaizdą kišate, jis plečiasi ir suspaudžia sieneles…“
Nenuostabu, kad po realybės suvokimo kai kuriems rusams dingsta noras ne tik kariauti, bet ir gyventi. Bet barakai pamažu pildosi. Kyjivas prognozuoja, kad mobilizuotų rusų srautas karo zoną pasieks per pusantro mėnesio.
Rusija karą pradėjo su 180 tūkst. karių ir kone pusė jų jau žuvo arba buvo sužeisti: „Oficialiai pasakė, kad pasiruošimo prieš siuntimą į karą nebus…“
Prastai paruošti arba visai neparuošti naujokai, anot ekspertų, smarkiai nepakeis situacijos fronte: „29 dieną mus siųs į Chersoną. Galvokite patys, spręskite, ką daryti. – Jokio paruošimo. Net nešaudėme… – Nei šaudymo, nei teorijos, nieko…“
„Jie suprato, kad pralaimės ir tiesiog bando atitolinti tą akimirką, užtikrinti bent kažkokius veiksmus fronte, pastatyti bent kažką su ginklu rankoje vietoj žuvusiųjų“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Neaprūpintų ir prastai parengtų rusų laukia maždaug toks likimas: „Mes niekam nerūpim. Kaip patrankų mėsą pasiuntė į mišką ir paliko… – Jei matytų viską Šoigu. Ką pasakytų Šoigu, Konašenkovas: kas čia vyksta su buka armija. Kuri visai neveikia, tik kine rodo, kad viskas gerai.“
Kyjivas skelbia, kad okupantai dabar masiškai skambina Ukrainos pareigūnams ir ieško būdų pasiduoti. Tuo metu nuo karo sprunkančių rusų eilės jau tokios didelės, kad įspūdingai atrodo net žvelgiant iš kosmoso. Pasienio punktų su Sakartvelu ir Mongolija eilių ilgis – dešimtys kilometrų.
Pavyzdžiui, į Kazachstaną šiemet jau įvažiavo 260 tūkst. rusų. Tai 8 kartus daugiau nei pernai arba užpernai. Kazachstano prezidentas pareiškė garantuosiantis nuo karo bėgančių rusų saugumą.
O Sakartvelo vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad per dieną į šalį dabar atvyksta apie 10 tūkst. rusų. Srautas išaugo dvigubai per kelias dienas. Sieną kartvelai rusams dabar leidžia kirsti pėstute: „Už pavėžėjimą automobiliu prašo 45 tūkst. rublių. Ir dviračiai. Kas atgal važiuoja, atveža dviračius. Parduoda po 25–30 tūkst. Nupirkome tris dviračius ir jais kirtome sieną.“
Jau pranešama, kad prie sienos kirtimo punkto „Verchny Lars“ rusų pareigūnai tuoj įrengs mobilų karinį komisariatą, tad kelionė į Sakartvelą kai kuriems netrukus gali virsti kelione į frontą. Į frontą Putinas skuba siųsti ir okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus.
Donecke, Luhanske, Chersono ir Zaporižios srityse baigiasi Rusijos cirkas, kurį Kremlius vadina referendumais. Maskvos statytiniai nė nelaukdami pseudo-referendumų pabaigos skelbia, kad jie įvyko, nes balsavo daugiau nei pusė gyventojų.
Ir nors visas pasaulis suvokia, kad skaičiai nupiešti, ir visa tai cirkas, anot JK žvalgybos, Putinas jau penktadienį – rugsėjo 30 d. kreipdamasis į parlamentą gali Ukrainos teritorijas paskelbti Rusijos dalimi. O jau spalio 1 d., kai įprastai Rusijoje prasideda šaukimas į tarnybą, Putinas aneksuotose žemėse gali pradėti priverstinę ukrainiečių mobilizaciją ir siųsti juos kariauti po okupantų vėliava.
Sutapimas ar ne, bet būtent dabar, kai paskelbė mobilizaciją, Putinas suteikė Rusijos pilietybę ir šalyje besislapstančiam amerikiečiui Edwardui Snowdenui, kuris prieš 9-erius metus atskleidė JAV Nacionalinio Saugumo agentūros paslaptis.
„Vienintelis dalykas, kuris galėjo pasikeisti dėl jo Rusijos pilietybės – veikiausiai jis gali būti pašauktas į karą Ukrainoje“, – teigia JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Baltijos jūroje šalia Bornholmo salos kunkuliuoja vanduo, mat iš jūros dugno veržiasi rusiškos dujos. Vienoje vietoje kunkuliuoja net kilometro skersmens teritorija.
Panašus vaizdas Baltijos jūroje dabar ir Švedijos ekonominėje zonoje. Ir Švedija, ir Danija skelbia, Baltijos jūroje netikėtai ir beveik vienu metu prakiuro Rusijos dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Danijos vyriausybės vadovė sako, kad vargu, ar trys dujų nuotėkiai vamzdynuose beveik vienu metu galėjo prasidėti atsitiktinai. Pirmiausia pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“ vamzdyje, o netrukus prakiuro ir abu „Nord Stream 1“ vamzdžiai, kuriuose dar buvo dujų.
Dujų nuotėkio pavojus aplinkai kol kas esą nedidelis. Vokietijos žiniasklaida praneša, kad tai gali būti tikslinių atakų pasekmė. O savo energijos ištekliais Europą šantažuojantis Kremlius iš karto suskubo reikšti susirūpinimą.
