Tačiau tokios reformos iniciatoriai tikina, kad taip patogiau pacientams. Esą nebereikės patiems ieškotis sanatorijų, į jas nukreips ligoninės kuriose pacientas gydėsi.
Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ pacientai mankštinasi. Žmonės šiame centre ir gyvena, ir valgo. Tačiau ir jų, ir darbuotojų ramybę sudrumstė Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma. Viena iš jos krypčių nusitaikė ir į visas valstybines ar savivaldybių pavaldume esančias sanatorijas bei reabilitacijos centrus. Šalies valdantieji nori visas šias įstaigas prijungti prie didžiųjų šalies ligoninių ir tokiu būdu sanatorijas paversti ligoninių padaliniais ar skyriais.
Dauguma tokių sanatorijų ar reabilitacijų centrų įsikūrę kurortuose. Štai Palangos meras įsitikinęs, kad tokia reforma kurortus sužlugdys.
„Žmonėms bus apribota galimybė pasirinkti įstaigą reabilitacinę, kur jis nori gydytis. Teoriškai yra kalbama, kad jie galės tai padaryti, bet praktiškai tai nėra įmanoma, todėl, kad didžiosios ligoninės tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek kitur savo pacientus rekomenduos pasilikti pas juos“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Be to, mero teigimu, reformos sumanytojų tikslas žmones nukreipti į dienos centrus, kur esą valstybė finansuos tik gydymą, o už maitinimą ir nakvynę turės susimokėti pats pacientas.
„Dabar išeitų taip, kad iš Radviliškio atvažiavęs žmogus, jei neturi susimokėti už apgyvendinimą ir maitinimą. Tarkim pirmą valandą jam yra paskirta kokia vonių procedūra, tada jis palaukia autobusų stotyje, po dviejų valandų nueina ir pasidaro kitą procedūrą, ir važiuoja namo“, – kalba Š. Vaitkus.
Išgirdę tokius mero svarstymus apie reformos pasekmės, sanatorijų pacientai neslepia pasipiktinimo:
„Labai patogu yra, kai yra vienoj vietoj. Yra daug tokių ligonių, kurie sunkiai vaikšto. Iš karto po operacijų ir reikalinga ta reabilitacija rimta jiem. Ir jeigu jiem reikėtų eiti kažkur tai vaikščioti, aš abejoju, ar jie nueitų atstumą tą.“
„Taip, sunkiai vaikštant, tai iš vis problemos būtų. – Ką veiktumėt tas tris valandas, jei jus iškrapštytų? – Negaliu pasakyti jau. Blogai būtų. Geriau, kad nebūtų to perversmo.“
„Aš skaitau, viskas čia gerai. Tik reikia poros žmonių, kurie duotų pinigus, investuotų į daug ką biškutį. Į kondicionierių ar kažką tai panašaus ir šito užtenka. Nereikia nieko parduoti.“
Maža to, prijungtų sanatorijų pavyzdžių jau yra. Štai beveik pačiame Palangos centre stovėjo purvo gydyklų pastatai.
„Kada valdė Sveikatos ministerija, jis buvo kaip atskiras juridinis asmuo, jie puikiai išsilaikydavo, teikdavo žmonėms paslaugas. Vėliau buvo nuspręsta perduoti Jūrininkų ligoninei, patys matot, po dviejų metų, Jūrininkų ligoninė nebeturėjo resursų ten nieko investuoti. Bazė seno, paseno, šiandien pastato net nebėra, nugriauta ir viskas sutvarkyta“, – kalba Š. Vaitkus.
Tad, pavyzdžiui, reabilitacijos centras „Pušynas“ praėjusių metų pabaigoje turėjo būti perduotas Turto bankui ir parduotas. Tokio likimo išvengęs, dabar „Pušyno“ 100 žmonių kolektyvas antrą kartą per pusmetį vėl dreba dėl savo darbo vietų.
„Visą laiką kai vyksta tokie dalykai atsiranda ir nereikalingų kažkokių etatų ir taip toliau. Visą laiką tas darbuotojų klausimas pakimba“, – tvirtina „Pušyno“ direktorius Tomas Žulkus.
Šią savaitę Seimas tvirtindamas sveikatos priežiūros sistemos reformą, svarstė ir šiuos klausimus. Vis tik, priversti reabilitacijos centrus ir sanatorijas jungtis prie ligoninių nesiryžo.
„Pirminiam variante medicinos reabilitacijos ir sanatorijos gydymo įstaigos bus apjungtos, į stambesnes daugiaprofilines ligonines, tam, kad pradėjus gydymą žmogus iš karto gautų ir gydymą“, – sako Seimo narys Antanas Matulas.
„Iš tiesų Lietuvoje reabilitacinis, sanatorinis gydymas gerai funkcionuoja. Na ar mes turim kažkokių priekaištų? Ne tik, kad lietuviai gydosi, atvažiuoja vokiečiai, izraeliečiai. Šiaip reformuoti reikia dalykus kurie veikia kažkaip ne taip, kažkas yra negerai“, – tikina buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Nors priverstinis jungimas dabar ir neįvyks, medicinos reabilitacijos įstaigų darbuotojai bei pacientai atsipūsti dar negali. Mat jų ateitis vis dar neaiški.
„Spręs ministerija, Vyriausybė. Šitas įstatymas nedraudžia, šitas priimtas įstatymas nedraudžia jungti į daugiaprofilines įstaigas medicinos reabilitacijos įstaigų“, – aiškina A. Matulas.
Remiantis siūlymais, poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ turėtų būti prijungtas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Ar šiai įstaigai toks centras reikalingas ir koks būtų jo likimas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovai komentuoti atsisakė.
