Pokyčių bus ir daugiau – mažiau žmonių turės izoliuotis, jiems trumpės izoliacijos laikas, o Seimas jau ėmėsi ir privalomo skiepijimo medikams ir socialiniams darbuotojams.
Taip kalba gyventojai Marijampolėje:
„Kalbama nuo sausio 17 d. Ar jūs irgi tą datą girdėjote? – Kažką galbūt panašaus, bet čia tegul sprendžia Vyriausybė.“
„Ar jūs irgi tokią dieną girdėjot? – Taip. – O iš kur jūs girdėjot? Ar pažįstami, ar kažkas parduotuvėje kalbėjo? – Tiesiog per pažįstamus girdėjau.“
„Bus kitą savaitę. Facebookai, viskas rašo… Ką aš žinau… O kaip bus, taip.“
O ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė juokauja kirpykloje girdėjusi, kad jau nuo sausio 17-osios įsigalios karantinas.
„Tokia iš kažkur plačiai apsklidusi karantino data aistras šiandien kaitino ir Seime“, – sako A. Armonaitė.
„Stokit į tribūną, nes esat vykdomosios valdžios atstovė. Prašom atsiskaitykit Seimui. Ačiū“, – kalba Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Valstietis Dainius Gaižauskas provokuoja premjerę ne tik atsakyti į klausimą, ar bus Lietuvoje pratęsta ekstremalioji padėtis, bet ir kada mūsų laukia karantinas.
„Gerbiamas kolega, aš esu vykdomosios valdžios atstovė, bet aš nesu mergaitė pagal iškvietimą. Tai tą norėčiau užtvirtinti. – Aš taip ir nesikreipiau. Ar nuo šiol reikės į jus taip kreiptis?“, – atsako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerė kartoja, kad karantinas bus įvestas tik tuo atveju, jei lovų užimtumas reanimacijose pasieks kritinę ribą.
„Šitas skaičius yra paskelbtas rudenį. Tai yra 240 reanimacijų. Šiuo metu yra užimta 90 reanimacijos lovų. Šiandien. Bet aš dėti savo galvos nukirsti, nors jūs tą profesionaliai turbūt galėtumėte padaryti, kad tai neatsitiks per artimiausią mėnesį – negaliu. Todėl turiu būti apsirūpinusi tais įrankiais, kurių gali reikėti vyriausybei, jeigu tektų šitą sprendimą priimti. Paprasta“, – sako I. Šimonytė.
Ekspertai: karantinas nepadės
Tačiau iš Prezidento sutelktos Sveikatos ekspertų tarybos atskrieja kitokia žinutė: anot ekspertų, karantinas siaučiant omikron atmainai, kuomet užsikrėtimų skaičiai per dieną galėtų svyruoti nuo 5000 iki 9000, esą būtų netikslingas.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimąsi, nereikalingus susitikimus, nereikalingą kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas, nes pasiekti tiems rezultatams – karantinui – reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų“, – teigia sveikatos ekspertų tarybos narys Kęstutis Petrikonis.
Sveikatos ekspertų taryba tiesiog ragina plėsti testavimą greitaisiais antigeno testais ir skiepytis sustiprinančiąja doze. Šių ekspertų kritikos sulaukė ir galimybių pasas. Jis, kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė, plintant omikron atmainai, esą nebeefektyvi, nes omikronu užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.
„Manome, kad susibūrimų mažinimas ar srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės šituo metu efektyvesnė priemonė negu įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur galbūt yra žmonių, kurie nešioja omikrono virusą arba juo. Manome, kad labai griežtas galimybių paso taikymas, atskiriant srautus, šitame etape nėra efektyvus“, – kalba K. Petrikonis.
Visgi, laukiant omikron bangos piko, Vyriausybė dėl galimybių paso žada vieną nuolaidą. Po rietenų su Prezidentūra, Šimonytė užsimena apie atsitraukimą: ministrų kabinetas laikinai stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Tokių vaikų, anot premjerės, yra apie 44 tūkstančiai.
„Mes neturime atliekamos infrastruktūros ir papildomų pajėgumų tam, kad reguliariai dar testuotume vaikus, kurių tėvai nusprendė neskiepyti dėl savo kažkokių įsitikinimų, todėl dabar reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas. Kaip aš ir minėjau, visiems vaikams bus išdalinami testai į namus. Ir bus tikimasi, kad tėvai rūpinsis, kad jų vaikai sirgdami neitų į mokyklą“, – kalba I. Šimonytė.
Šį sprendimą palankiai įvertino ir Prezidentas, grasinęs dėl galimybių paso vaikams kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau, valdant pandemiją, laukia ir daugiau naujovių. Jau nuo penktadienio nuo 10 iki 7 dienų trumpėja izoliacijos laikas tiek kontaktą turėjusiems asmenims, tiek sergantiems be simptomų. Be to, mažiau žmonių turės izoliuotis.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrai nesivaikys kontaktų, neužsiiminės kažkokiais istoriniais kasinėjimais, kas su kuo prasilenkė koridoriuje kokiu metu, o iš esmės koncentruosis į tuos žmones, kurių testai teigiami yra nustatyti dabar ir į jų artimiausią aplinką“, – sako I. Šimonytė.
„Tai yra tie, kurie gyvena kartu su asmeniu, kuriam yra patvirtinta COVID-9 infekcija“, – teigia epidemiologė Jurgita Pakalniškienė.
Skinasi kelią privalomas skiepijimasis
O privalomas medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimas Seime jau skinasi kelią. Vyriausybės siūlymu tai svarstoma skubos tvarka ir, tikėtina, įsigalios jau vasario 14-ąją. Algimanto Banzdos socialinių paslaugų namuose Panevėžyje dirbanti Greta, kuri iki šiol nepasiskiepijusi, sako, kad tiesiog išeis iš darbo, jei bus verčiama vakcinuotis.
„Norėčiau, kad paliktų kiekvienam teisę rinktis. Priverstinai – tas žodis ir pasako. Tai yra naudojama prievarta“, – sako socialinė darbuotoja Greta.
Privalomo skiepijimo nepalaiko ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga. Mat nepasiskiepiję darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu, o praėjus trims mėnesiams darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti jokios išeitinės išmokos.
„Yra vienašališkas darbo sutarties nutraukimas tuo pagrindu. Tai kodėl nepaliekama teisė pačiai įstaigai spręsti šį klausimą gana svarbų, kadangi šiandien daug kur trūksta ne tik slaugytojų, bet ir gydytojų, kito personalo. Tai kas vis tiktai šiandien geriau pacientui – ar gauti paslaugą, ar jos negauti?“, – kalba profsąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Jei Seimas pritars, privalomi skiepai laukia ir tų, kurie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose teikia valymo, transporto ir kitas paslaugas, užtikrina maitinimą.
