Į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą įsuka autobusas, juo atvyksta pirmieji 20 neteisėtų migrantų iš pasienio zonos. Pirmieji susipainioję išlipa lauk, bet sugrąžinami į vidų.
O vėliau išvydę žurnalistų būrį autobusą palikti atsisako.
Tad šis atvažiuoja prie pat durų, už kurių daromi koronaviruso testai, kad nepavyktų įamžinti.
Tiesa, pirmasis dvidešimtukas migrantų gyvens ne neseniai iškilusioje stovyklavietėje, o bendrabutyje – tėvas su dukromis ir palydimas ten. Konteineriniuose nameliuose, kurių čia stovi 125, nelegalai bus suvežti per savaitę, jų apsigyvens apie 400.
„Vienas namelis planuojamas vienai šeimai, jeigu tai bus labai didelė šeima, planuojame skirti du namelius, jei yra labai daug vaikų“, – sako pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pati savo akimis atvyko įsitikinti, kokios sąlygos jų laukia.
Čia įsikurs pažeidžiamų grupių atstovai, daugiausia šeimos su mažais vaikais.
„Yra Irako kurdai, afrikiečiai, kurie krikščionys, turime pačių įvairiausių situacijų, sunitai, šiitai, tai juos apgyvendindami stengsimės atsižvelgti į jų religinius įsitikinimus, kad būtų kuo mažesnė konfliktų tikimybė“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ruklos seniūnė sako, kad žinia dukart augsiantį pabėgėlių skaičių jų miestelyje buvo tarsi perkūnas iš giedro, bet teko su tuo susitaikyti.
„Mūsų nuomonės niekas neklausė, buvo tarsi tiesiog nuspręsta“, – tikina Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė.
Kol kas saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, vėliau šias funkcijas perims saugos bendrovė. Praeiviai dalijasi į dvi stovyklas – vieni bijo riaušių, kiti atvykėlių gaili.
„Kur čia saugiai, vakare sutems, tai ir sėdėk namuose...“
„Eičiau su kompanija , ne viena, ne su vaikais, baisu, nežinai, kas per žmonės.“
„Tai tegu tik būna, tegu netrukdo ir būna, kad riaušių nekeltų, svarbiausia, kad nebaisu būtų išeiti į gatvę.“
„Žmonės neturi, kur dingti, juos veja iš vienos pusės, čia negalim priimti, jei tai tikri pabėgėliai, bet jei tai siųsti žmonės, kurie neturi dokumentų, tai privalo grąžinti.“
„Pabėgėliai iš šitos teritorijos niekur negalės išeiti, visos veiklos vyks tik čia, medicinos punktas nuolat veiks“, – ramina M. Navickienė.
Skirtingai nei iki šiol – Rukloje neteisėtiems migrantams – pietų ar vakarienės nieks netieks. Jie privalės produktus pirkti patys ir maistą gamintis.
„Jie gaus vadinamą mėnesio išmoką maistui 77 eurus, už kurią turi pragyventi vienas žmogus pirkdamas sau maistą“, – aiškina ministrė.
Žmogui per dieną gaunasi vos apie pustrečio euro, ar tiek užtenka normaliai pavalgyti?
„Sudaroma žmonėms patiems pasirinkti ir formuoti savo dienos racioną. Gera iniciatyva ir atsižvelgiant į tai, kad apgyvendinimo vietose bus teikiamos ir švietimo, socialinės paslaugos, aktyviai dirbama su NVO, manau, kad skiriama suma yra pakankama“, – tikina Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Stovyklavietėje jau veikia parduotuvė, dalį produkcijos tiekia ūkininkai, tad ji kiek pigesnė. Tad esą dienai skiriamų pinigų tikrai pakaks.
„Užteks net už 3 eurus nusipirkti ir vištos, ir išeina bulvė, ir dar daržovė“, – tikina parduotuvės savininkė Sandra Matulevičienė.
Bet kiti produktai kainuoja kiek daugiau nei juos užsisakant į namus iš prekybos centrų. Jei ko trūks, prekybininkai sako operatyviai atvešią.
„Ko pritrūksime, jie galės užsisakyti ryte ir po pietų jiems bus viskas paruošta. Pomidorai, agurkai, obuoliai, bulvės, svogūnai bus iš mūsų ūkio, kiek sezonas leis, o daugiau iš ūkininkų mėsytės, nes jie ir avienos nori, ir jautienos“, – sako S. Matulevičienė.
Maistą teks gaminti bendrose virtuvėse – jų 8 . Skalbinių švara patiems nereiks rūpintis – skalbyklos paslaugas apmokės Lietuvos valstybė.
„Buvo nemenkas iššūkis surasti naujų darbuotojų, apie 30 naujų darbuotojų buvo įdarbinti darbui su migrantais“, – pasakoja B. Bernotienė.
Jau nuo spalio neteisėtų migrantų vaikai bus ir ugdomi, mokysis ir lietuvių kalbos.
„Bus organizuojami mokymai – 3 pamokos per dieną lietuvių kalbos, plius papildomai neformalus švietimas“, – aiškina centro vadovė.
O kol rūpinamasi neteisėtų migrantų perkėlimu iš palapinių ir užkardų, nauja žiežirba plykstelėjo tarp prezidento ir valdančiųjų. Gitano Nausėdos patarėjai Astai Skaisgirytei pareiškus, esą ryžtingai kovoti su neteisėta migracija Vyriausybė pradėjo tik „po labai aiškaus pokalbio su premjere ir vidaus reikalų ministre“, Ingrida Šimonytė feisbuke replikavo, kad „bando prisiminti tą aiškų pokalbį“. Nausėdos indėlio neprisimena ir Agnė Bilotaitė.
„Tos šlovės spinduliuose, matyt, yra daug norinčių pasišildyti. (…) Tie sprendimai, kurie buvo padaryti, tikrai nebuvo prezidento paraginti ar kitos institucijos, jie buvo ryžtingi, buvo priimti, bet ne dėl to, kad prezidentas paprašė“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Migracijos departamentas jau atmetė 560 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, nepatenkino nė vieno. Pasak ministrės, neteisėti migrantai arba turės grįžti į gimtines savanoriškai, kaip tai jau padarė 130 nelegalų, arba bus deportuoti. Kitų valstybių patirtis visgi rodo, kad didesnė dalis neteisėtų migrantų niekur nebeišvažiuoja.
Ar Lietuva rengia jų integracijos planą, Bilotaitė aiškiai neatsako: „Žinoma, yra dėliojamasi, bet visas dėmesys, visos pastangos skiriamos tam, kad tie asmenys būtų sugrąžinti į kilmės šalis.“
Nors valdantieji neteisėtų migrantų krizę vadina suvaldyta, akivaizdu, kad Lukašenka nesnaudžia ir bando naujus migrantų srautus organizuoti prisidengdamas sumaištimi Afganistane.
„Turime žinių, kad Lukašenkos režimas tikrai ieško kitų galimybių“, – priduria A. Bilotaitė.
Neteisėtų migrantų šeimos su vaikais apsigyvens ir Vilniuje, Naujininkuose. Čia iki pusės tūkstančio žmonių bus pradėti perkelti kitą savaitę.
