Apie tai, Iš ko bus finansuojamas regionų stiprinimas ir kokie sprendimai būtini, jiedu diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Ką planuojate padaryti dėl regionų, kad ten atsirastų daug ir gerai apmokamų darbo vietų?
K. Krivickas: Visų pirma labai gaila, kad mes turime skirstyti Lietuvą į tarsi sėkmingą Vilnių, Kauną ir Klaipėdą ir kitą Lietuvą, antrąją Lietuvą, regionų Lietuvą. Deja, realybė yra tokia. <…> Lietuvos regionų partija kaip savo pagrindinę programinę ašį pasirinko regioninės atskirties mažinimą. Kokiais būdais, kokiais pinigais? Esu tikras, kad viena iš priemonių galėtų būti žmonių skatinimas apsigyventi regionuose per mokestinę sistemą.
Lengvatas kažkokias siūlysite?
K. Krivickas: Pavyzdžiui, per Gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Jei gyveni regione, sumoki šiek tiek mažiau GPM. Tam, kad tai būtų tam tikra finansinė motyvacija gyventi šiek tiek toliau nuo centrų. <…> Antra, visi mes važiuoti į darbą ar vežti vaikus į mokyklą norime ne tik tuščiais, bet ir gerais keliais.
Teko apvažiuoti savo apygardą, Deltuvos Šiaurinę – Ukmergės, Anykščių, Panevėžio rajonai, beveik 80 miestelių ir kaimų – ir liūdnas labai vaizdas, net sakyčiau tragiškas: žvyrkeliai, duobės. Net jeigu nėra automobilių eismo turi laikyti vairą tvirtai rankose, kad tai būtų saugu. Lenkijos pavyzdys rodo, kad, sutvarkius kelių infrastruktūrą, suteikus žmonėms finansinę paskatą, galime turėti ne tik žmones regionuose, bet ir verslus. Paskui kelius ateitų investicijos, jos papildomai pritrauktų žmones, padėtų išsilaikyti ten gyvenantiems. <...>
O iš kur pinigų paimti?
K. Krivickas: Aš jums pasakysiu. Visų pirma, GPM sumažinimas praradimus paverčia papildomais gavimais per apyvartą. Pasakysiu pavyzdį. Arčiau pasienio esantys nekooperatiniai prekybininkai perka ne iš mūsų gamintojų ir pardavėjų, jie važiuoja į Lenkiją. Lengvata turi būti lydima griežto pokalbio su prekybos tinklais.
Bet keliams reikėtų žymiai daugiau pinigų?
K. Krivickas: Viskas nėra taip sudėtinga. Dabar Kelių fondas surenka arti pakankamai pinigų, tačiau pusė to fondo, 250 milijonai, surenkami iš kuro akcizo, išimami ir panaudojami kitoms reikmėms. Tiesiog palikite tam, kam ir skirta. <…>
Kokias idėjas jūsų partija yra paruošusi, kad regionuose matytume ir daugiau darbo vietų, ir geresnius atlyginimus?
V. Sinica: <…> Regionų prikėlimui, be abejo, pagrindinis klausimas yra žmonės ir darbo vietos. Mokestinės paskatos gali būti skirtos ne tiek įdarbinamiesiems, kiek verslams kurti, ypač smulkiems verslams. Galimas mokestinės sistemos pritaikymas taip, kad kuo giliau į regionus, tuo yra palankesnės sąlygos.
Šiandieninė sistema, kaip formuojami savivaldybių biudžetai, visiškai nemotyvuoja jų pritraukti to verslo į regionus. Nes yra planai, kiek tais metais yra surenkama į savivaldybės biudžetą, jeigu tie planai yra viršijami, jeigu yra surenkama daugiau, jeigu ekonominio gyvenimo sukurta daugiau ir aktyvesnio, tada ta savivaldybė dalinasi savo perviršiu, rizikuoja tapti donore. <…>
Nemanome, kad mokesčiai verslui yra per dideli, nėra tokios žinios iš verslo. Verslo žinia yra aiškumas, paprastumas, kuo aiškesnis biurokratinis reguliavimas ir biurokratinė našta. Ji pastaruoju metu tik auga per įvairius ekologinius reikalavimus, žaliąsias ataskaitas, įvairovės ataskaitas. <...> Galų gale yra viešosios paslaugos, jeigu mes kalbam apie didesnio kvalifikuotumo reikalaujančią veiklą, verslui yra sunku rasti darbuotojų regionuose.
Kaip tie darbuotojai ten galėtų atsirasti? Viena vertus – pigesnis būstas, kita vertus – viešosios paslaugos neturi išeidinėti iš regionų. Mes kalbam apie tai, kad regionai nyksta, bet valstybė eina žingsniu priekyje uždarinėdama ten viešąsias paslaugas: mokyklas, bibliotekas, viešąsias paslaugas. Visas šitas procesas skatina tą nykimą. Valstybei reikia apsispręsti, ar ji jau kapituliavo ir mano, kad regionai išnyks, priešingu atveju negali būti to ėjimo priekyje uždarinėjant viešąsias paslaugas.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
.jpg)
