• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Ilona, kurios tikras vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi, toliau dirba net ir būdama pensininkė, todėl „Sodros“ pensija jai kasmet perskaičiuojama ir nuosekliai didėja, kadangi dirbdama moteris toliau moka socialinio draudimo įmokas.

REKLAMA

Tuo metu privatus kaupimas išėjus į pensiją sustojo – antroje pakopoje Ilona pasirinko standartinį pensijų anuitetą su garantuotu mokėjimo laikotarpiu. 

Tai reiškia, kad kas mėnesį moteris gaus po 53 eurus visą likusį gyvenimą, o priskaičiuotų, bet iki 80 metų neišmokėtų, išmokų sumą jai mirus galės paveldėti Ilonos vaikai, sutuoktinis ar kiti paveldėtojai. 

REKLAMA
REKLAMA

Moteris dalyvavo ir trečios pakopos kaupime, tad šiuo metu turi sukaupusi bent 6 tūkst. eurų, kuriuos atidėjo tam laikui, kai prisireiks.

„Galbūt administravimo mokesčiai ir per dideli fonduose, bet, man atrodo, kad pavyko sukaupti daugiau, nei kad būčiau dėjusi tuos pinigus į banko sąskaitą: juk jie jokio procento už tai nemokėjo, o čia pinigai bent investuojami, tą nuvertėjimą atstato“, – sakė ponia Ilona.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš nesu tiek įsigilinusi, bet esu patenkinta, kad kaupiau tiek vienur, tiek kitur“, – sako pašnekovė, kuri visas pensines išmokas šiuo metu yra atsidėjusi, nes vis dar dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl iš esmės moteris vis dar kaupia ateičiai.

REKLAMA

„Kai nustosiu dirbti, tai naudosiu visus šiuos pinigus“, – planuoja ponia Ilona.  

Ilgai dirbo, daug įmokėjo  gauna didelę pensiją

Ilona didžiąją gyvenimo dalį dirbo mokykloje mokytoja, taip pat ėjo direktorės pavaduotojas pareigas mokyklos administracijoje, papildomai gaudavo pajamas vesdama įvairius mokymus ir seminarus, nuo kurių mokėjo socialinio draudimo įmokas.

REKLAMA

Šiuo metu jos darbo stažas siekia daugiau nei 43 metus, o tai yra kur kas daugiau nei būtinasis stažas, kurio reikia norint gauti pilno dydžio socialinio draudimo pensiją.

Į pensiją pašnekovė išėjo 2020 m., bet šiuo metu toliau dirba, moka įmokas „Sodrai“, todėl socialinio draudimo pensija kasmet perskaičiuojama ir padidinama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pensijos didėjo ir dėl indeksacijos. Ponios Ilonos „Sodros“ pensija šiais metais sudaro daugiau nei 850 eurų, nors kai išėjo į pensiją 2020 m., socialinio draudimo pensija be papildomo kaupimo siekė 638 eurus. 

Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji dalis ir individualioji dalys. Bendroji dalis priklauso nuo stažo ir nuo bazinio dydžio. Individuali pensijos dalis jau priklauso nuo pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai išeinama į pensiją. Kuo didesnis per gyvenimą buvo atlyginimas, tuo didesnės įmokos, tuo daugiau galima įgyti apskaitos vienetų per metus.

REKLAMA

Minimalus stažas pensijai gauti Lietuvoje yra 15 m., o būtinasis gauti pilnai pensijai – 33 m., bet jis nuosekliai auga ir 2027 m. bus 35 m. Šiuo metu nuo atlyginimo „popieriuje“ pensijų socialiniam draudimui kas mėnesį mokama 8,72 proc. įmoka į „Sodrą”.

REKLAMA

Iš II pakopos gauna po 53 eurus per mėnesį

Pašnekovė taip pat pasakojo kaupusi lėšas antroje pensijų pakopoje nuo pat jos atsiradimo 2004 m. Per tą laiką pusiau privati pensijų kaupimo sistema keitėsi net keletą kartą, bet Ilona visais laikais kaupė maksimaliai kiek tik buvo leidžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi antros pakopos kaupimo sistemoje ji dalyvavo apie 16 m. Tai gana trumpas laiko tarpas kaupimui, bet Ilonai per tą laiką su valstybės pagalba pavyko sukaupti apie 14 tūkst. eurų.

Antroji pakopa yra pusiau privati, nes dalį įmokų moka pats asmuo, o dalį sumoka valstybė iš valstybės biudžeto. Kiek anksčiau egzistavo ir pervedimai iš „Sodros“, dabar jie panaikinti.

REKLAMA

Kadangi į pensiją ponia Ilona išėjo 2020 m., tai negalėjo visos sumos atgauti vienu ypu, mat ji viršijo nustatytą 10 tūkst. eurų ribą. Tokiu atveju reikia įsigyti pensijų anuitetą – paslaugą, kai sukaupta suma išmokama dalimis kas mėnesį.

„Man svajoti, kad pasiimsiu viską iškart, galimybių nebuvo, bet kolegės, kurios anksčiau išėjo į pensiją ir sukaupė mažiau, gavo viską iškart ir buvo labai patenkintos bei laimingos“, – pasakojo ponia Ilona.

REKLAMA

Nuo 2023 m. antroje pakopoje sukauptos pensijos išmokėjimo ribos yra šiek tiek pasikeitusios. Jeigu žmogus sukaupė 10 807 eurus, tuomet jis turi įsigyti pensijų anuitetą ir išmokas gauna kas mėnesį. Jeigu sukaupta nuo 5403 iki 10 708 eurų – tada pinigai grąžinami per kelis kartus periodinėmis išmokomis, o jei sukaupta iki 5403 eurų – tada galima atsiimti vienu ypu.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet man gerai, kad išdėliojo išmokas anuitetu. Nes ta dalis, jeigu liks neišmokėta, tarkime, jeigu aš numirštu anksčiau, tai vis tiek ją grąžins artimiesiems“, – sako pašnekovė, primindama, kad laidojimo pašalpa iš savivaldybės sudaro tik 392 eurus, taip pat išmokama 1–2 pensijos iš „Sodros” – dvi, jei nebuvo išmokėta pačiam mirusiajam už einamąjį mėnesį arba viena, jei už einamąjį mėnesį pensija buvo išmokėta.

Ilona įsigijo pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir kas mėnesį gauna 53 eurų priedą.

„Jei tuos pinigus dėsi į atskirą sąskaitą, tai per tuos trejus metus susikaupia apie 2 tūkst. Tai vis tiek iš to gali ir į Palangą nuvažiuoti ar tau reikia kažkokį daiktą nusipirkti, jau tau nebereikia iš tos „Sodros“ pensijos imti“, – skaičiuoja pašnekovė.

Ponia Ilona sako, kad jai svarbus ir tas faktas, jog antroje pakopoje sukauptos lėšos gali būti paveldimos.

„Kai dalis pinigų paveldima, tai ir pačiam ramiau: žinai, kad bent karstas bus nupirktas. Va, mano draugės mama mirė, tai kukliais paskaičiavimais, nors mano draugė tikrai nekukli (ta prasme, kad pinigų negaili) laidotuvės kainavo 6 tūkst. eurų“, – sako pašnekovė.

REKLAMA

Jeigu žmogus nesulaukia pensijos amžiaus, tai paveldima visa pensijų fonde jo sukaupta suma, o jei asmuo sulaukia pensijos amžiaus ir įsigyja pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu arba atidėta anuitetą, tai gali būti paveldima dalis sukauptos sumos.

Standartinio anuiteto atveju pinigai nėra paveldimi, nors išmokos būna didesnės.

Ponia Ilona ateičiai kaupė ir trečioje pensijų pakopoje, kas yra visiškai privatus kaupimas, o sukauptą sumą galima pasiimti iškart. Pašnekovė sako pervedinėjusi maždaug po 50 eurų ir jai pavyko sukaupti apie 6 tūkst. eurų. Šie pinigai yra visiškai paveldimi. 

„Aš juos turiu, kaip sakau, laidotuvėms, nors mano dukra visada pyksta“, – juokiasi ponia Ilona.

Medaiskis: kaupti reikia visą gyvenimą

Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina šitokią ponios Ilonos kaupimo patirtį, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis teigė, kad paprastai antroje pakopoje reikia kaupti visą darbingą laikotarpį, tuomet galima tikėtis tikrai apčiuopiamos naudos senatvėje.

Ponia Ilona kaupė apie 16 metų, bet per tą laiką įmokos labai stipriai keitėsi. Tik nuo 2023 m. nusistovėjo, kad asmuo nuo savo darbo užmokesčio kaupia po 3 proc., o iš valstybės biudžeto pridedama dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, bet pašnekovei tai nebebuvo aktualu, nes ji į pensiją išėjo 2020 m. 

REKLAMA

T. Medaiskis pažymi, kad „Sodros“ įmokų tarifai pensijoms, kas mėnesį mokami nuo mūsų atlyginimų, yra kur kas didesni. Be to, socialinio draudimo pensijos pastaraisiais metais buvo indeksuojamos prioriteto tvarka. 

Bet tai gali pasikeisti, jeigu šalį ištiktų krizė arba jeigu ateityje sumažėtų darbingo amžiaus gyventojų bei padaugėtų gaunančiųjų pensijas. O tokios prognozės Lietuvai kaip tik ir pateikiamos.  

„Kartais žmonės daro abejotiną išvadą, kad tie pinigai, kurie buvo mokėti į antrosios pakopos fondus, galėtų augti tokiais tempais, kokiais buvo indeksuojamos „Sodros“ pensijos, bet finansų rinkos tokio augimo neduoda. Nėra to niekur.

Mūsų pensijų fondai ir tai antri pasaulyje pagal sėkmingumą, pagal tai, kaip sugeba auginti žmonių pinigus“, – mano T. Medaiskis. 

„Ir nėra tos alternatyvos, kad jeigu būtų mokėjusi daugiau į „Sodrą“, tai iš „Sodros“ neva būtų užaugę daugiau nei užaugo finansų rinkose. Ne, šitos konkurencijos nėra. Finansų rinkos gali tiek, kiek gali, „Sodros“ pensijos dabar indeksuojamos pagal darbo užmokesčio augimą“, – pridūrė profesorius. 

REKLAMA

2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Jose investuojantys Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondai praėjusius metus užbaigė su neigiama -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, per 2021 m. antrosios pakopos pensijų fondų turtas padidėjo +31,43 proc. nuo 4,5 mlrd. iki 5,9 mlrd. eurų. 

Tuo metu vidutinė senatvės socialinio draudimo pensija turint būtinąjį stažą padidėjo nuo 439 eurų 2021 m. sausį iki 575 eurų šių metų sausį. Vadinasi, per dvejus metus išaugo 31 proc. 

„Jeigu atšauktume ar neturėtume tos antrosios pakopos ir tuos pinigus, kuriuos valstybė primoka kaupiantiems antroje pakopoje, atiduotume „Sodrai“, tai dabartinės pensijos būtų šiek tiek didesnės. Labai didesnės jos nebūtų, bet kažkiek didesnės būtų.

REKLAMA

Tada išaugtų įsipareigojimai ateičiai, bet paskui pasikeitus demografinei situacijai tuos įsipareigojimus būtų sunku ir bevykdyti, būtų grėsmė, kad pensijos tada užsikonservuotų ir iš viso būtų sunku mokėti tą dydį, nebebūtų iš ko jas auginti, nes apie 2030-uosius metus ir vėliau demografinė situacija darysis nepalanki. Tai tas kaupimas orientuotas, kad pinigai būtų dedami ne į šiandien, o į ateitį. Jie dedami tiems vėlesniems laikams, kai bus blogesnė demografinė situacija“, – pažymėjo T. Medaiskis.

Išmokos nuo 8,5 iki 346 eurų

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iš viso yra 2040 pensijų anuitetų gavėjų. Populiariausias yra standartinis anuitetas su garantuojamuoju mokėjimo laikotarpiu – jį įsigijo 69 proc. visų gavėjų. 20 proc. gavėjų pasirinko standartinį anuitetą, 11 proc. – atidėtąjį anuitetą.

Vidutinis pensijų anuiteto išmokos dydis šiuo metu yra 62,56 euro. Tokią išmoką gaunantys žmonės sukaupė apie 15,5 tūkst. eurų.

Mažiausia anuiteto išmoka yra 8,49 euro. Ją gaunantis asmuo sukaupė 2 217 eurų ir galėjo pasiimti visą suma vienkartine išmoka, tačiau pasirinko įsigyti pensijų anuitetą.

Didžiausia išmoka – 345,95 euro. Ją gaunantis žmogus sukaupė 59 787 eurus.

Užteks. Nesekit pasakų, žmonių neapkvailinsit. Gėdos neturit bemeluodami.
Toliau pradejo smegenis plauti kita linkme , nori užgesinti daugumos nepasitenkinima , ir prieverstinį įrašyma , įtraukima , į tuos fondus , dirbancius legaliai numelžineja , o visokio plauko verslas kaip nori taip gyvena , susimoka sveikatos draudima ir valio .plius inflecije ,minusine graža , o pinigu reikia šiandien , taip kad gana cia virpinti ora .
Ta antra pakopa tai svogeriu ,vagiu kompanija, mano pinigai ,atiduokit dabar,vagysssssssssss
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų