1968-aisiais pasaulio branduolinės galios pasirašė sutartį, kuri vadinama svarbiausia amžiaus sutartimi. Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties tikslas – stabdyti branduolinių galių ginklavimosi varžybas ir neleisti tokių ginklų įgyti kitoms šalims.
„Tai tautų pasiekimas, kuriuo jos atsakingai nori išsaugoti taiką, ir stabilią pasaulio santvarką“, – teigia JAV prezidentas Lyndon B. Johnson.
Tačiau per pusę amžiaus pasaulis smarkiai pasikeitė. 2003 m. iš sutarties išstojusi Šiaurės Korėja vis gaivina branduolinę programą ir bando raketas. Iranas slapta vykdo branduolines programas ir smarkiai auga Kinijos karinė galia.
Pasaulio branduolinės galios ir daugybė kitų sutartį pasirašiusių šalių dėl pandemijos jau porą metų atidėlioja susitikimą Jungtinėse Tautose, kurio metu įvertintų, kaip laikomasi susitarimo. Susitikimas buvo planuotas ir šiandien, bet vėl atidėtas, šį kartą iki rugpjūčio. Tačiau galingasis penketas paskelbė retą bendrą pareiškimą, kuriame patvirtina, jog „Branduolinis karas negali būti laimėtas ir turi niekada neįvykti.“
Šalys pripažįsta, kad branduoliniai ginklai – tik gynybinė, atgrasomoji priemonė užkertanti kelią karui: „Tvirtai tikime, kad tolesnis tokių ginklų plitimas turi būti sustabdytas.“
Bendra deklaracija skamba gražiai ir, anot Rusijos ir Kinijos, turėtų sumažinti dabartinę įtampą tarp Rytų ir Vakarų.
Tačiau ta pati Rusija pastaruoju metu tik didina įtampą viršgarsinių, branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Cirkon“ bandymais. Ką jau kalbėti apie karių ir ginkuotės telkimą prie Ukrainos ir reikalavimus nesiplėsti NATO.
Tuo metu Kinija vos po bendro pareiškimo paskelbimo pareiškė, kad JAV ir Rusija turėtų nusiginkluoti, o pati – didins arsenalą, mat jos – mažesnis nei šių.
„Kinija visuomet laikėsi gynybinės strategijos. Ir principo, kad niekad branduolinio ginklo nepanaudos pirma. Be to, išlaikė minimalią branduolinę ginkluotę“, – aiškina Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu.
Vašingtono skaičiavimais Kinija jau po penkerių metų planuoja turėti 700 branduolinių kovinių galvučių, o 2030 m. visą tūkstantį. Kinijos branduoliniai ginklai tesudaro kelis procentus pasaulinio branduolinio arsenalo, bet panašu, kad po kelerių metų Pekinas turės jų daugiau nei Prancūzija, Britanija, Pakistanas, Indija, Izraelis ir Šiaurės Korėja kartu sudėjus.
Daugiausia branduolinių ginklų šiuo metu turi Rusija ir JAV.
