Nežmoniškos ir orumą žeminančios sąlygos – taip Lietuvos pastangas pasirūpinti tūkstančiais nelegalų vertina ne tik Lukašenkos režimo propagandistai, o Seimo kontrolieriaus įstaiga. Paviešintoje ataskaitoje kontrolieriai konstatuoja, kad netinkamos apgyvendinimo sąlygos, migrantai neišleidžiami į laisvę, jiems trūksta šiltų drabužių ir higienos priemonių, neužtikrintas privatumas, nesuteikiama visa reikalinga informacija.
„Šiaip galėčiau įvertinti taip, kad šiek tiek praeitas jau etapas, nes kai kurie dalykai, kurie pažymėti, jau yra išspręsti ir tų dalykų tikrai yra nemažai, ten pavyzdžiui yra ir rekomendacijos kai kurios, kurių įgyvendinimo prasmė jau matyt kaip ir yra praėjusi“, – sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius neneigia kritikos. Bet pabrėžia, kad ji gerokai pavėluota. Dauguma priekaištų ataskaitoje žeriama dėl sąlygų laikinose apgyvendinimo vietose, nors iš ten nelegalai jau iškelti. Kitaip tariant – kritikuojama tai, kas jau išspręsta, nežiūrint to, kas vyksta dabar.
„Puikiai visi atsimename kaip Seimo kontrolieriaus įstaigos darbuotojai socialiniuose tinkluose dalinosi savo įžvalgomis iš tų stebėsenos epizodų, rezultatų, ir pagrindinis mano klausimas buvo, tai kodėl, jeigu mes randame laiko pasidalinti tomis įžvalgomis socialiniuose tinkluose, kodėl neateina oficiali ataskaita?“, – klausia jis.
Laiko įspūdžiams socialiniuose tinkluose randa Seimo kontrolieriaus įstaigoje dirbantis Vytautas Valentinavičius, kuris ir aiškinosi situaciją. Jis ne kartą lankėsi pas nelegalus, buvo ir pasienyje. Savo feisbuke kritikuodamas valdžią dėl elgesio su migrantais, jis net užsitraukė kai kurių politikų nemalonę. Ir nors kontrolieriaus įstaigoje jis vadovauja Žmogaus teisių biurui, šimtams tūkstančių TV3 žinių žiūrovų paaiškinti savo motyvus atsisakė. Jam netiko, kad reportaže savo nuomonę pateiks ir sprendimus priiminėję politikai.
„Tikrai buvo vietų, kur situacija buvo tragiška, buvo vietų, kur ta situacija buvo visai nebloga nuo pat pradžių. Bet tikrai vaizdas buvo visoks, ir nuolat stebėjome, savo ataskaitas taip pat pildėme, tai tikrai matėm visko. Palyginus su tuo, kas yra šiandien, ir kas yra aprašoma ataskaitoje, kuri daryta rugpjūčio mėnesį, tikrai yra nepalyginamas pokytis“, – teigia Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Ataskaitoje kontrolieriai kritikuoja ir Lietuvos sprendimą neįleisti nelegalų į šalį apskritai, neįsitikinus, ar Baltarusijoje jiems negresia pavojus.
„Dabar tai yra pagrindinis epicentras prieš ką yra labiausiai nusiteikta ir atakuojama, atakuojami iš vidaus, torpeduojama šita politika, labiausiai šampaną šaut pasiruošęs tas pats Aliaksandras Lukašenka“, – kalba nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Neabejojama, kad tokias išvadas savaip išnaudos ir Lukašenkos bei Kremliaus propagandistai. Jos taip pat pasieks ir tarptautines organizacijas.
„Tai, ką šiandien daro Seimo kontrolieriai, jie nesiūlo problemas spręsti, o jie kritikuoja. Ir iš esmės jie siekia užimti tarptautinių institucijų vaidmenį, ko nacionalinė žmogaus teisių institucija neturėtų daryti“, – aiškina T. V. Raskevičius.
Kitokios taktikos ėmėsi nevyriausybininkai.
„Kokioj 3 savaitėj supratom, kad reikia sėstis visiems prie stalo ir pradėti kelti tas problemas ant stalo ir jas spręsti. Tai šis susitikimų formatas iki šios dienos yra veikiantis, mes kiekvieną savaitę susitinkam ir tas problemas sprendžiam“, – pasakoja K. Meidė.
Raudonasis kryžius sako, kad dabar pagrindinės problemos, tai medicininių paslaugų ir psichologinės pagalbos užtikrinimas nelegalams.
„Žinoma, gali būti įvairių vertinimų, vieni sakys, kad iš tikrųjų čia yra nežmoniškos sąlygos, arba sąlygos, kurias galima vadinti kankinimo sąlygomis, bet taip nėra iš tikrųjų, yra visai kitokia situacija“, – sako V. Dmitrijevas.
Šiandien Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad Europos komisija pervedė Lietuvai beveik 30 milijonų eurų, skirtų migrantų krizei valdyti. Bet iš Briuselio dar galime sulaukti ir kritikos – europinė pasienio agentūra „Frontex“ fiksavo 14 atvejų, kai Lietuvos pasieniečiai taikė kolektyvinius atstūmimus. Kitaip tariant, neįleido į šalį didesnių nelegalų grupių, neišsiaiškinę ar jose nėra pažeidžiamų asmenų.
