Su Seimo nariu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.
Sakykite, kodėl ir jūs ir jūsų partija palaikote šį savaitgalį vyksiantį šeimų maršą?
Šeimų maršo idėja ir tradicinės šeimos stiprinimas yra labai svarbus. Šiandienai mes matome situaciją, kai politinėje erdvėje ir Seime Laisvės partija pasitelkia gausybę provokacijų, kad suskaldytų visuomenę. Atliktos apklausos aiškiai rodo, kad absoliuti dauguma žmonių palaiko tradicinę šeimą, santuoką tarp vyro ir moters iš kurios gimsta vaikai, ir jokios kitos koncepcijos neturėtų būti kuriamos.
Aš, kaip Seimo narys, gaunu gausybę tėvų atsiliepimų, kad mokyklose jau dabar kai kurie mokytojai mėgina mokyti vaikus pagal genderinės ideologijos pradmenis.
Mes dar pereisime prie mokyklų. Pone Puidokai, pirma išsiaiškinkime dėl šeimų. Jūs sakote, kad reikia jas stiprinti. Kaip gali kelių tūkstančių žmonių politinė akcija sustiprinti šeimas taip, kad grįžę namo sutuoktiniai sakytų: tikrai niekada tavęs nepaliksiu, mūsų šeima sustiprėjo po šito mitingo?
Aš manau, kad tai visų pirma yra politinis parodymas, kad tų žmonių, kurie palaiko tradicinę šeimą yra tikrai daug ir jiems yra svarbu, kokia bus jų valstybė. Kad valstybė būtų tokia, kaip apibrėžia mūsų Konstitucija, kad šeima yra jos pamatas. Pirmas dalykas yra, kad mes turime tai akivaizdžiai parodyti valdantiesiems, kad jie tai išgirstų.
Antras dalykas, kad be abejonės labai svarbu kuo tas maršas baigsis. Ar bus pasiekta kažkokių konkrečių rezultatų, apart to, kas yra dabar įvardijama. Mano gilus įsitikinimas, kad svarbiausias visų tikslas turėtų būti sugrąžinti valstybę žmonėms. Tai yra padaryti taip, kad pagrindiniai valstybės sprendimai būtų priimami referendumo būdu, o šiuo metu tikrai taip nėra. Tiek kartelė yra per aukšta, tiek reikalaujamas dalyvaujančių žmonių skaičius yra per didelis, ir tiek referendumu priimtus sprendimus galima atšaukti ne referendumu.
Tai kitaip tariant, nuo šeimos stiprinimo klausimo po truputį judama link visų kitų klausimų. Atsiranda tokia politinė programa – referendumas, kiti dalykai.
Aš čia išsakiau savo asmeninę nuomonę, kad mano giliu įsitikinimu kertinis klausimas yra tas, ar žmonių dauguma gali apginti savo įsitikinimus ir vertybes, ką iš principo jiems turėtų garantuoti mūsų šalies Konstitucija. Šiai dienai matome, kad realybė tokia nėra, kad tiesiog Seimo valdančioji dauguma, kelios dešimtys Seimo narių gali priimti tokius įstatymus, kuriems prieštarauja absoliuti dauguma valstybės piliečių ir valstybės žmonių. Akivaizdu, kad žmones tai piktina ir jie mato tame problemą. Tame problemą matau ir aš.
Pone Puidokai, jūs sakote apginti įsitikinimus, apginti vertybes, ginama šeima. O sakykite, kas puola? Kas puola šeimą, kas puola jūsų įsitikinimus? Kur tas puolimas, kur ta grėsmė?
Užtektų paskaityti kai kuriuos portalus, kad ir visuomeninio transliuotojo LRT portalą, ir mes matome, kad juose yra gausybė žinučių, kuriose pasakojama kaip būtų gerai, jeigu mūsų šalyje būtų įteisintos vienalytės poros, kaip tas vyko kitur ir kaip būtų šaunu. Tai mes matome, kad tai yra elementarus manipuliavimas žmonių nuomone ir tai, ką pateikinėja tarkim Laisvės partija yra absoliutus melas.
Pabrėžiu – visose Europos šalyse, kur yra galimybė tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus ir sudaryti santuoką, pradžioje buvo pradėta nuo tos pačios lyties asmenų partnerystės. Po to jie laimėdavo Europos žmogaus teisių teisme bylas ir šituo pagrindu joms būdavo suteikiamos analogiškos teisės, kaip ir heteroseksualioms, vyro ir moters poroms.
Pone Puidokai, sakykite kodėl yra taip svarbu neleisti mažumoms, kurios prašo, reikalauja savo teisių ir pagarbos, gyventi taip kaip jos nori? Kodėl reikia šito maršo, kad mes pasakytume – ne, jūs negalite gyventi taip kaip norite, dauguma turi nuspręsti kaip jūs gyvensite?
Aš labai gerbiu žmones ir žmonių teises, ir šitoje vietoje pagrindinė problema yra tai, kad mažuma nori diktuoti tam tikrus visuomenei jautrius klausimus savo naudai ir atlikti tai manipuliatyviu būdu, kaip tai daro Laisvės partijos politikai. Tam nepritaria nemaža dalis pačios LGBT bendruomenės. Tai yra paradoksalu – jie nenori santuokos teisių, jie nenori vaikų įvaikinimo ir panašių dalykų.
Akivaizdu, kad vaikų atveju genderinės politikos poveikis yra akivaizdus. Kol vaikai yra maži, jie formuojasi ir juos paveikti yra labai lengva. Tikrai nenorėčiau, kad mano ir kitų žmonių vaikai ugdymo įstaigose būtų mokomi atsisakant tokių žodžių kaip mama, tėtis, berniukas, mergaitė, ir kad mes taptume kažkokia išblukusia nacija, kuri neturi perspektyvų ir kurioje šeima nebėra valstybės pamatas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
