Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo vienas iš maršo organizatorių Artūras Orlauskas ir Seimo narys Linas Slušnys.
Ponas Orlauskai, ar turite apytikslius skaičius, kiek žmonių prisijungs prie jūsų organizuojamo maršo?
A. Orlauskas: Labai daug. Iš tikrųjų tai ir yra labai smagu, kad Lietuva pabudo, Lietuvai atsibodo pastoviai brukamas melas ir dvejopi standartai, kurie yra akivaizdūs praktiškai kiekviename žingsnyje. Šitas šeimų maršas jau realiai tampa Lietuvos gynimo maršu. Kiekvienas normalus žmogus puikiai supranta, kad sunaikinus šeimą kaip institutą, arba ją iškraipius ir išdarkius, mes griauname valstybę. Šeima yra valstybės pamatas – tas akivaizdu visiems ir visi tą supranta.
O brukami įstatymai, tokie kaip Stambulo konvencija, kuri sakoma net nereikalinga, nes nieko neįpareigoja, tik toks vienas sakinys: valstybės, ratifikavusios šitą tarptautinę sutartį, įsipareigoja pakeisti savo įstatymus taip, kaip reikalauja Stambulo konvencija. O ten yra visa puokštė šeimą griaunančių punktų.
Ponas Slušny, ar jūs pritariate pono Orlausko mintims? Galbūt taip nėra ir Seime turime visai kitokių tikslų, kai kalbame apie tą patį partnerystės įstatymą?
L. Slušnys: Aš iš viso dėl partnerystės įstatymo, kai kalbame apie šeimų maršą, nelabai ką girdžiu. Ten daugiausia ką girdžiu – pabudome, nušluosime, sutvarkysime, priversime ir taip toliau. Tai aš noriu tiesiog pačiam Orlauskui pasakyti vieną tokį faktą – kas keturis metus žmonės turi teisę pabusti ir išsirinkti naują valdžią bei pasakyti, kaip jie nori gyventi ir kur link jie nori nukreipti pagrindinius žmogaus teisių klausimus, ekonominius klausimus ir visa kita.
Ar Stambulo konvencija yra būtina? Reikia pripažinti, kad mes turime visus įstatymus, kurie gina visus žmones, nesvarbu, kokios jie lytinės orientacijos bebūtų ar kokios lyties, net savo gyvūnus giname nuo smurto. Tai kam reikalinga dar ta Stambulo konvencija?
L. Slušnys: Aš turbūt šiuo atveju į tą Stambulo konvenciją nenoriu nei per daug gilintis, nei ginčytis dėl jos. Taip, mes turime įstatymus. <...> Kai kur gali atrodyti, kad tai yra perteklinis įstatymas. Aš į Stambulo konvenciją žiūriu turbūt iš tokios prizmės, kad aš pasakau, kad noriu būti civilizuota valstybe, civilizuota su tom, kurios yra Europos Sąjungoje, kur santykiai tarp vyro ir moters yra grindžiami pagarba, empatiškumu vienas kitam ir ji tik apie tai.
Ponui Orlauskui ir visai šitai grupelei, kuri su fašistiniais šūkiais ateina į šeimų maršą, kuri, jei žiūrėtume į oficialiąją dalį, tikrai nušlifuota gražiai ir nėra ten jokių dramų, tai tikrai eikite, kalbėkite, turėkite savo nuomonę, viskas yra labai gerai. Aš manau, kad tam Lietuva prieš trisdešimt metų tokia ir susikūrė, kad galėtume bendrauti žodžiu, keistis argumentais ir faktais, ir tai yra nuostabu – tokios Lietuvos aš norėjau. Aš nenoriu smurtinės, pagiežingos, įtūžio ir baimių valdomos Lietuvos, kur turėčiau bijoti išeiti tą dieną į gatvę.
Melas yra tai, kad neleidžiama. Karantino metu Vilniaus savivaldybė leidžia rinktis 7 tūkstančiams žmonių, kai tai yra tikrų tikriausia koroninė bomba. Aš esu gydytojas prie viso kito ir galiu pasakyti, kad man skauda šita vieta. Vėl koronos atvejų šuolis, vėl galime turėti labai rimtų problemų su karantino valdymu. Ir čia Orlauskas sako, kad mes kažką trukdom. Niekas netrukdo kalbėti, niekas netrukdo argumentuoti, aš nenoriu žeminančios kalbos. <...> Aš esu visiškai už tai, kad šeimos turi teisę mitinguoti, šeimos turi teisę pasakyti savo poziciją. Aš mielai eičiau, nes aš turiu šeimą, bet aš negaliu eiti į tokį maršą, kuriame šitiek agresijos, pagiežos ir įtūžio.
Pone Orlauskai, jūsų arba jūsų šalininkų nusistatymas yra koks? Jums iš tikrųjų nepatinka homoseksualai? Gali kilti grėsmė iš jūsų arba jūsų šalininkų pusės?
A. Orlauskas: Šiaip tai, jeigu atkreipėte dėmesį, tai didžiausi provokatoriai yra patys homoseksualai. Tiksliau net ne homoseksualai, o LGBT bendruomenės maža grupelė provokatorių, kurie tai ir daro. Tą patį Raskevičių galima pavadinti profesionaliu provokatoriumi.
Policija pasakė, kad tikrai užtikrins apsaugą, nes visus viešus renginius saugo policija. Mes papildomai dar samdome tris apsaugos brigadas, kurių dalis bus su civiliniais rūbais, dalis su specialiomis uniformom, ir apsaugai skiriamas pats didžiausias dėmesys. Ir nemanau, kad kažkas į renginį, kur susirinks žmonės su vaikais, ateis daryti provokacijų. Čia būtų pats žemiausias lygis, o ponas Slušnys savo kalbom skatina tokius ekstremistus, kažkokius infantilus mėginti daryti kažkokius veiksmus. Policija sakė, kad visus provokatorius žino ir užkardys juos dar toli iki Vingio parko prieigų.
Kalbant apie homoseksualius asmenis, minėjote, kad yra grupelė aktyvistų, kurie kursto tas aistras. Bet šiaip jūs patys esate prieš homoseksualus? Kuom jie jums trukdo, kuo neįtinka, kodėl negalima jiems leisti įteisinti partnerystės?
A. Orlauskas: Aš asmeniškai ir didelė dalis organizatorių negaliu kalbėti už visus, kalbu šiuo atveju už save. Aš asmeniškai nieko prieš neturiu nei prieš gėjus, nei prieš lesbietes. Esu sakęs, kad turiu krūvą draugų su kuriais ir 30, ir 40 metų mes bendraujam absoliučiai be jokių problemų. Ir jie nemato problemų ir aš nematau problemų. Bet aš priminsiu, kad gėjai ir lesbietės nėra tas pats, kas LGBT bendruomenė, ekstremistai, kurie šitiek provokuoja konfliktus ir provokuoja visuomenę.
Patys gėjai ir lesbietės, ir tas pats amžiną atilsį Rokas Žilinskas yra pasakęs, kad šita jų veikla yra nepriimtina. Kam jie tai daro ir kodėl ta jų veikla gerai finansuojama – čia tiesiog gera terpė visiems pamąstyti.
Antra vertus, aš tiesiog noriu dar kartą priminti visiems, kad mitingas yra taikus ir mes ne prieš nieką, mes už. Priiminėti Stambulo konvenciją yra siūlyti pridėti mašinai penktą ratą, kad ji geriau važiuotų, kai ir keturi ratai puikiai veža. Tai yra perteklinis reikalas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
