Spėlionėmis ir teorijomis apie koronaviruso atsiradimą laboratorijoje apipintą Uhano virusologijos institutą šiandien ryte mistiškai gaubia rūkas. Ir saugo daugybė pareigūnų. Praėjus daugiau nei metams nuo pasaulinės pandemijos pradžios Uhane – į institutą pagaliau įleidžiami PSO ekspertai.
„Norime susitikti su visais svarbiausiais asmenimis ir užduoti jiems būtinus klausimus“, – sako PSO ekspertas Peter Daszak.
JAV pareigūnai dar pandemijos pradžioje užsiminė, kad virusas, pasaulyje pražudęs jau 2 mln., galėjo užgimti būtent laboratorijoje, kurioje atliekami pavojingiausių pasaulio ligų tyrimai. Esą kinų mokslininkai galėjo išskirti pavojingą virusą iš gyvūno, ir tirti jo poveikį žmonėms. O virusas per darbuotojus esą galėjo ištrūkti už laboratorijos ribų.
PSO ekspertai institute išbuvo maždaug 3,5 val. Tikimasi, kad laboratorijoje, Uhano turguje ir kitose vietose surinkta informacija padės atsakyti į klausimą, kaip iki šiol šikšnosparniuose buvęs virusas peršoko į žmonių organizmus. Bet tikimybė nedidelė, mat nuo pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, o ir Kinija deda visas pastangas, kad ištrintų savo vardą pandemijos pradžios istorijoje.
Tuo metu britų kompanija „AstraZeneca", kurios vakcina Europos medicinos agentūra nerekomenduoja skiepyti vyresnių nei 65-erių žmonių, skelbia naujausius tyrimus, kurie rodo, kad gavus tik vieną jos dozę – žmogus trims mėnesiams įgyja 76 proc. atsparumą simptominei COVID formai. Todėl išties galima antrą vakcinos dozę žmonėms suleisti po trijų mėnesių – būtent taip dabar daro britai, prailgindami jos veikimą.
„AstraZeneca" vakciną savo šalyje leido naudoti ir Prancūzija. Tiesa, tik pacientams iki 65-erių dėl dar iki galo neišaiškinto jos poveikio vyresniems. Pirmiausia ja bus skiepijami medikai.
„Ir žmonės nuo 50-ies iki 65-ių metų amžiaus, pirmiausia turintys gretutinių ligų“, – pasakoja medicinos ekspertė Dominique Le Guludec.
Paryžius beje jau prakalbo ir apie galimybę ateityje naudoti rusišką vakciną „Sputnik“, jei ji atitiks Europos standartus.
Kaip tik šiuo metu medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbti duomenys rodo, kad jos veiksmingumas siekia 91,6 proc. Anot ekspertų, duomenys gali išsklaidyti dalį abejonių dėl vakcinos, kurią rusai iki galo neištyrę paskubomis patvirtino likus net keliems mėnesiams iki klinikinių bandymų pabaigos.
Tuo metu britų kompanija „GlaxoSmithKline“ kartu su vokiečių biotechnologais „CureVac“ šiandien paskelbė planus bendrai kurti naujos kartos vakciną, kuri pasaulį apsaugos nuo koronaviruso mutacijų. Esą pirmos kartos vakcinos dėl plintančių atmainų greitai gali būti nebeefektyvios, todėl jau pats laikas kurti antros kartos daugiavalentę vakciną. Britai ir vokiečiai tikisi tokią vakciną pasauliui pasiūlyti jau kitais metais.
O kol pasaulis laukia išganingųjų vakcinų – vokiečių aludariai siūlo štai tokias – 6 proc. ir 7,5 proc. vakcinas. Jaunieji vokiečių aludariai savo naująjį alų pavadino „Impstoff“ – tiesiog vakcina. Ir pirmą partiją klientai išgraibstė per 3,5 val.
Pasak aludarių, keturios šios vakcinos dozės pradangina bet kokią koronaviruso baimę. Tiesa, sukelia ir šalutinių efektų. Verslininkai sako dar nesulaukę pasipiktinusio sveikatos ministro vizito.
O iš Britanijos pasaulį pasiekia ir liūdna žinia – prieš kelias dienas į ligoninę dėl COVID paguldytas 100-metis Antrojo pasaulinio karo veteranas Tomas Moore‘as vakar pralaimėjo kovą su koronavirusu. Visa Britanija gedi didvyrio.
„Jis įkvėpė ne tik mus, bet tapo ir viso pasaulio vilties žiburiu“, – kalbėjo britų premjeras Borisas Johnsonas.
Šimtametis britas pernai išgarsėjo savo pasivaikščiojimo iššūkiu, kuriuo surinko per 37 mln. eurų su koronavirusu kovojantiems šalies medikams.
