Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, mat svetima sąskaita praturtėti nori ne tik romantiniai, o įvairaus plauko sukčiai, kurie pernai metais iš lietuvių susižėrė 10 milijonų eurų.
Pasaulį drebina pagal tikrą istoriją sukurtas „Netflix“ filmas „Tinderio sukčius“. Jame demaskuojami romantinio sukčiavimo pavojai – aukos pasakoja, kaip apsimesdamas Izraelio deimantų magnato Levo Levievo sūnumi, apgavikas apie pirštą apsuko aibę vienišų moterų, iš kurių išviliojo daugiau nei 10 milijonų eurų. Pačios aukos pasakojo, kad kai pinigų neturėjo, pinigus skolinosi bankuose, ir skolas moka iki šiol.
Analogiškas atvejis kiek daugiau nei prieš metus išaiškėjo ir Lietuvoje, kai vienas 23-ejų jaunuolis prisistatinėjo esąs „Žalgirio“ krepšininkas Rokas Jokubaitis ir iš 17 merginu išviliojo bent 30 tūkstančių eurų. Nukentėjusi mergina sakė, kad apsimetėlis sudarė turtingo ir dosnaus sportininko, pakliuvusio į laikiną bėdą, įvaizdį, todėl jam ir negailėjo pinigų įvairiems daiktams pirkti, paslaugoms apmokėti. tad vien jos patirti nuostoliai – apie dešimt tūkstančių eurų.
Aiškėja, kad tokių romantinių sukčių apgavystės Lietuvoje – populiarėjanti tendencija. Apie tai liudija Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Pernai iš lietuvių jie išviliojo iš viso 600 tūkstančių eurų – du kartus daugiau nei 2020.
Anot „Luminor" finansinių nusikaltimų komiteto nario, aukas tokie sukčiai susiranda socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse, patys prisistato įvairiausiais asmenimis – daktarais, vykdančiais Jungtinių Tautų misiją, karininkais, mechanikais, kurie Adrijos jūroje dirba naftos pumpavimo platformose.
„Lietuvos gyventojai pradeda bendravimą, ir kaip matom, jie tuomet atlieka pavedimus, kai kažkas atsitinka. Tai visuomet sukčius įveda tam tikrą aspektą incidento. Ar tai būtų naftos platforma, kuri sprogsta ir reikia pinigų jai sutaisyti, ar reikia pinigų daktaro, kuris JT misijoj, staiga jo duktė patenka į avariją, reikia pinigų lėktuvo bilietams, ar tiesiog reikia lėšų būstui užsieny nusipirkti ir kartu gyventi“, – teigia „Luminor" finansinių nusikaltimų komiteto narys Linas Sadeckas.
Pašnekovas sako, kad lietuviai net neturėdami pinigų, kad padėtų mylimajam bėdoje, pinigus skolinasi, prisiimą greitųjų kreditų.
P psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad profesionalūs sukčiai paprasčiausiai sužino ieškančio antrosios pusės žmogaus silpnąsias vietas ir tuo naudojasi. O aukos kurios įsimyli, tampa pažeidžiamos ir lengvai kontroliuojamos.
„Mes žinome iš gražių pasakų netgi kokius pavojingus žygdarbius nuveikdavo dėl meilės – kaudavosi su drakonais, lipdavo į pilių bokštus ir panašiai, tai vykdavo ne tik pasakose, mes žinom, kad ypač vaikinai daro visokius rizikingus dalykus su automobiliais, kad pasirodytų, tai tas yra normalus įsimylėjimo reiškinys. Tas pats su finansine rizika, žmonės pradeda viską matyti pro rožinius akinius, ir lygiai taip pat neįvertina finansinių rizikų“, – sako M. Marcinkevičius.
Marcinkevičius sako, jei žmogus jau pačioje bendravimo pradžioje prašo finansinių paslaugų, tai visuomet turėtų kelti didelį susirūpinimą.
„Jei meilė yra abipusė, ji tikrai nebūna susijusi su dideliais pinigais, nes meilei kažkiek pinigų reikia gėlėms, romantiniams pasivaikščiojimams, kinui, kai tai daroma kartu, tie pinigai leidžiami“, – kalba M. Marcinkevičius.
Tačiau, Lietuvoje plinta ne tik romantiniai sukčiavimai, pernai iš viso sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo daugiau nei 10 mln. eurų. Tai du kartus daugiau nei 2020-aisiais.
Taip dirba telefoniniais sukčiai, apsimetantys bankais, taip pat investicijų brokeriais prisistatantys apgavikai. Vienas verslininkas pasakoja kaip vos nepateko į sukčių spąstus ir neprarado beveik 40 tūkstančių eurų. Jis iš sukčių, kurie prisistatė vieno Anglijos universiteto atstovais, gavo kruopščiai padirbtą laišką, kuriame nurodė, kad iš jo norėtų nusipirkti įrangos už 38 tūkstančius eurų. Iš pradžių vyras apie tikruosius apgavikų ketinimus nė neįtarė.
„Pateikiau duomenis, užsakymu ką jie norėjo pirkti, pateikiau įrangą, kainas, jie atsiuntė pasirašytą pirkimo sutartį“, – pasakoja sukčių auka Maksimilianas Savickas.
Procesą vyras sustabdė, nes jam įtartinas pasirodė taip greitai vykstanti procedūra, esą pirkimai dažniausiai užtrunka kelias dienas, bet ne kelias valandas.
„Jau pas mane viskas buvo paruošta, liko tik paspausti mygtuką. Kaip man viduj suveikė nuojauta, kad kažkas čia ne taip. Pradėjau nagrinėti ir gavosi taip, kad sustabdžiau visą procesą ir dar prieš prasidedant“, – kalba M. Savickas.
Policija susirūpinusi dėl padidėjusio sukčiavimų skaičiaus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas sako, kad pastarosiomis savaitėmis per dieną dėl sukčiams atiduotų pinigų gauna net po kelis skambučius.
„Dažniausiai tos sumos yra didžiulės ir siekia dešimtis tūkstančių eurų, žmonės patiria didžiulius nuostolius. Lėšų pervedimai vidutiniškai svyruoja apie 25–30 tūkstančių eurų“, – teigia Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas.
Gagas primena, kad prieš pateikiant kažkam savo duomenis, reikia kelis kartus patikrinti, kas šis asmuo ar įstaiga, taip pat nespausti neaiškių nuorodų, nes bankai tokių dalykų neprašo.
