Rūšiuoti ir pakuoti žvejybinius kabliukus, arba suklijuoti ir išlankstyti įvairias dėžutes šiems prie stalo besidarbuojantiems jaunuoliams vienas juokas.
Jei ne karantinas ir laikini apribojimai kasdien į darbą jaunuolių dienos centre susirinktų kur kas didesnis būrys panevėžiečių. Bet net ir sumažinus lankytojų skaičių darbai nesustoja. 28-erių Arminas spėriai lanksto rankų darbo žvakučių dėžutes.
„Nugarėles šitas lankstom, žvakes dėliojam, sudedam ir darbuotojai padeda. Ne, nesunku, mes į dieną padirbam, padėliojam, o darbuotoja sudėlioja suskaičiuoja ir viskas. Broko nedarom, nieko visai. Idealiai sulankstau prie krašto stalo sudedu“, – sako jaunuolių dienos centro lankytojas Arminas.
Neįgalūs jaunuoliai skuba įvykdyti ir dar vieno verslininko bandomąjį užsakymą. Klijuoja ir karpo pakavimui skirtus dėželių viršelius.
„Lankstyti nugarėles. Sudėlioti kabliukus. Sunku dėlioti. 500 per dieną. Padarai tiek“, – pasakoja jaunuolių dienos centro lankytojas Tomas.
„Nu ne tik lankstyti, ir kabliukus dėliojom, ir viskas“, – teigia Arminas.
Darbo studijos socialinės darbuotojos tikina, kad dvejoti šių su negalia žmonių gebėjimais tokiam darbui tikrai nereikėtų. Jie puikiai moka atlikti nesunkias užduotis, yra be galo kruopštūs ir atsakingi.
„Čia tikrai tikras darbas, žmonės sugeba tą daryti, turi kruopščias rankas. Labai daug reikia kantrybės, bet šie jaunuoliai viską sugeba“, – kalbėjo jaunuolių darbo studijos padėjėja Aušrinė Galdikienė.
Veiklos ir užimtumo ištroškę jaunuoliai net neprašo atlyginimo, siūlosi darbdaviams dirbti dykai. Štai neseniai įstaiga išplatino skelbimą, kuriame skelbia, kad turi darbinei veiklai reikalingas patalpas, daug darbo trokštančių rankų, gali dirbti pakavimo, rūšiavimo lankstymo ar klijavimo srityje. Bet toks netradicinis darbo skelbimas susidomėjimo beveik nesulaukia.
„Gal žmonės nepasitiki, galbūt, kai nuskamba neįgaliųjų centro pranešimas, tai žmonės tiesiog tik verčia ir nežiūri, bet, žinokit, jie klysta, mes čia sugebam. Jie čia darbo jėga superinė. Jauni tvirti žmonės ir noras yra, rankų kruoštumas. Viskas čia yra“, – sako A. Galdikienė.
Jaunuolių dienos centrą lanko apie 70 suaugusių neįgaliųjų. Kol buvo sezonas, lankytojai pakavo žvejybinius kabliukus, bet toks darbas buvo ne nuolatinis.
Pasak darbuotojų, daugelis šių žmonių galėtų įsilieti į darbo rinką, jiems tik reikia tam tikrų sąlygų, pagalbos, kurią čia turi ir daugiau pertraukėlių.
Pavyzdžiui, jei reikia į pakuotę sudėti tris skirtingus kabliukus, jiems padedantys socialiniai darbuotojai taip pateikia užduotį, kad darbą neįgalieji galėtų nesunkiai atlikti.
„Mes netingim, jie nori kuo anksčiausiai čia ateiti, kuo anksčiausiai pradėt darbus ir nesibaigus darbo dienai jie vėl kalba apie rytojų, kad jie vėl darys, darys ir darys. Matote, yra prilankstyta, bet į šitą įeina 10 ir, va, pažiūrėkit, kiekvienas pasiunčia kitam, kitas jas pakuoja“, – pasakoja A. Galdikienė.
Su proto negalią turinčiais neįgaliaisiais dirbantys centro darbuotojai tikina, kad verslininkų patikėtus darbus galėtų atlikti ne savo centre, bet ir kartu atvykti į įmonę. Tokia praktika populiari užsienyje. Ten gamyklos ar įmonės, kurioms reikia smulkaus rankų darbo, sudaro sutartis, o iš to laimi ir verslas, ir negalią turintys žmonės.
