Istorikai ir politologai tai vadina akibrokštu, o iškiliausio partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukra sako, kad toks Kremliaus mėginimas perrašyti istoriją ją ir žeidžia, ir skaudina.
Iškilmingai prieš beveik dvejus metus Lietuva atsisveikino su pokario partizanų vadu Adolfu Ramanausku – Vanagu. Partizaninio pasipriešinimo simboliu tapusiam Vanagui surengtos valstybinės laidotuvės.
Tuo metu, kai Lietuva ruošiasi minėti antrąsias šios istorinės dienos metines, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašo dekretą: 75-ųjų sovietų pergalės metinių prieš nacių Vokietiją proga, 75 tūkstančių rublių, t. y. 840-ies eurų, vienkartine išmoka apdovanoti tuos, kurie Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje 1944 – 1951-aisiais dalyvavo žiauriai slopinant ir likviduojant pasipriešinimą sovietams.
„V. Putinas pademonstravo, kad jo požiūris į Baltijos valstybes yra nuoseklus ta prasme, kad jis seka stalinistine sovietine tradicija ir, vertinant istorijos įvykius, vertinant Lietuvos okupaciją, aneksiją, jis niekuo nesiskiria nuo KP generalinių sekretorių“, – sako Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Tik okupantų palikuonys Kremliuje buvusius represinio aparato atstovus vadina nacionaliniais didvyriais, kurie kovojo su nacionalistiniu pogrindžiu, t. y. partizanais.
„Rusija visuomet rėmė visus tuos, kurie netgi darė nusikaltimus – mūsų bent jau požiūriu – per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo. Čia yra tas Antrojo pasaulinio karo, kurį jie vadina Tėvynės karu, naratyvas, ant kurio stovi visa šita kriminalinė sistema, nes jie yra įteigę žmonėms, kad štai jie išgelbėjo pasaulį nuo fašizmo“, – pasakoja analitikas Marius Laurinavičius.
Beje, minėtas išmokas gaus ir į V. Putino dekrete minimo nacionalistinio pogrindžio likvidavimo dalyvių sąrašą patenkantys vadinamieji stribai, talkinę sovietams suimant ir tremiant lietuvius į Sibirą, ir medžiojant partizanus bei jų talkininkus.
„Organizuodavo gyventojų sekimą, nustatydavo, kas palaiko pasipriešinimą, o kas ne. Ir suėmimuose tokių žmonių stribai dalyvaudavo. Dalyvaudavo, kaip jau minėjau, trėmimų operacijose“, – teigia istorikas Rytas Narbutas.
Prie partizaninio judėjimo 1945-aisiais prisijungęs A. Ramanauskas Vanagas daugiau nei dešimtmetį buvo sovietų represinių struktūrų agentų, taip pat ir stribų taikiklyje. Iki tos dienos, kai po kalinimo ir kankinimų štai šioje KGB kalėjimo kameroje jam 1957-aisiais sovietų okupantai įvykdė egzekuciją – paleido šūvį į veidą.
„Vidutinis stribas tai yra neraštingas žmogus. Kas antras iš jų buvo tuo metu komunistų partijos narys. Pusė iš jų buvo lietuviai ir potencialūs kandidatai į aukštesnes sovietines pareigas. Per visą tą laikotarpį kas penktas stribas pateko į sovietinio saugumo struktūras“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Visgi A. Ramanausko – Vanago dukra sako, kad ją tokie Kremliaus akibrokštai žeidžia nė nepaisant to, kad minėtą premiją Lietuvoje gaus vos kelios dešimtys iki šių dienų išgyvenusių asmenų.
„Šitokie dalykai tai ir žeidžia, ir skaudina, nes, iš tikrųjų, mes gynėme savo valstybę. Tas siekis Kremliaus perrašyti istoriją yra, na, žiaurus cinizmas. Tai negali neskaudinti žmonių tokie dalykai“, – sako A. Ramanausko – Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.
„Bet kokiu atveju žinant, kad tie žmonės dabar beveik po 100 metų, ši V. Putino akcija taip pat yra simbolinė. Kadangi kad pasieks tiek pinigai keliolika žmonių, tai nieko nereiškia. Labai pigus, propagandinis efektas“, – pasakoja A. Anušauskas.
Skaičiuojama, kad partizaninių kovų metu okupantams talkino apie 17 tūkstančių stribų, o per šį laikotarpį žuvo 30 tūkstančių už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų ir jų rėmėjų. Beje, dar pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.
