Šiuolaikinės vakcinacijos pradžia yra siejama su anglų gydytoju Edvardu Dženeriu, kuris XVIII a. pabaigoje pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų. Gydytojas išdrįso atlikti eksperimentą, kuris pasiteisino.
„Paėmė iš karvės šiek tiek raupų pūslelės turinio ir suleido berniukui. Tai buvo pirmoji vakcinacija, kada suleistas susilpnintas gyvas mikroorganizmas, po to jau prasidėjo era.
Skaitoma, kad jo atradimas išgelbėjo žymiai daugiau žmonių gyvybių nei bet koks kitas mokslinis atradimas sveikatos apsaugos sistemoje“, – sakė LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.
Vyksta informacinis karas
Deja, vieną didžiausių medicinos atradimų temdė antivakciniai judėjimai.
„Po 4 metų atsirado karikatūros. Buvo paišoma, kad tie, kurie vakcinuojasi, jiems užauga ragai, uodegos. Tuo metu dalis visuomenės tik įsivaizdavo, kas yra vakcinacija.
Per tuos 220 metų mes per daug toliau nenuėjome, tik kad šitie judėjimai turi žymiai geresnes sąlygas. Tai yra socialiniai tinklai, įvairios komunikacijos priemonės“, – teigė R. Kėvalas.
Covid-19 pandemijos akivaizdoje antivakcininiai judėjimai tapo dar agresyvesni. Tokių žmonių nėra daug, tačiau jų veiksmai sukelia nemažai chaoso.
„Lietuvoje aktyviai socialinėse diskusijose šiuo klausimu dalyvauja apie 7 proc. Tai tikrai nėra daug, bet svarbiausia tie 20–30 proc. abejojančių dėl žinių trūkumo, dėl suklaidinimo.
Mes kaip sveikatos priežiūros specialistai čia visiškai pralaimime informacinį karą, o jie pasinaudodami savo šiuolaikinėmis galimybėmis skleidžia melagienas“, – pasakojo profesorius.
Vakcina turi sukelti atsaką
Vakcinos pagrindinis tikslas yra sukelti imuninį atsaką.
„Kokia bebūtų naudojama technologija, jos tikslas yra vienas – sukelti imuninį atsaką. Jei aš susirgau Covid-19 infekcija, atsiranda loterija – galbūt man nieko nebus, o gal bus ir teks patirti sunkią ligos eigą, o galbūt mes žinome, kiek žmonių mirė.
Vis dėlto, susimąstykime, tiek Jungtinės Valstijos, tiek Jungtinė Karalystė neteko daugiau žmonių nei per Antrąjį pasaulinį karą. Ar mes norime žaisti tą rusišką ruletę, ar nenorime?“, – teiravosi R. Kėvalas.
Vakcinos tikslas yra panaikinti ligą ir palikti tik imuninį atsaką, tačiau ir jis turi šalutinių poveikių.
„Patys dažniausi simptomai yra karščiavimas ir bendras negalavimas – skauda galvą, raumenis, jaučiamas silpnumas. Tai yra natūrali reakcija į skiepus. Kas yra normalu ar nenormalu, negalima išvesti raudonos linijos, kad tas turi būti, o tas neturi būti.
Limfmazgiai padidėję ir ant kojų guzas atsiranda, ir supūliuoja. Tai, jei šie mano išvardinti simptomai pasireiškia, tai yra kaip pašalinis poveikis. Jei tai trikdo mūsų sveikatą, be abejo reikia kreiptis į medikus“, – sakė profesorius.
Tiesa, rimtos komplikacijos pasitaiko išties retai, todėl vertėtų pasikliauti moksliniais tyrimais ir įrodymais.
Daugiau profesoriaus įžvalgų ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.
