Pirkėjai dėl galimybių paso tikrinimo dažniau lankosi mažesnėse. Maisto produktai šaldomi ir sandėliuojami, tiek perdirbėjai, tiek dalis prekybininkų skaičiuoja nuostolius.
Kai vištienos perdirbimo fabriko sandėlyje telpa 500 tonų šaldytos paukštienos, tačiau dabar vietos yra likę tik 12 tonų.
„Jeigu aš per artimiausią parą neišvešiu, neparduosiu šaldytos paukštienos, neišsinuomosiu naujų sandėlių tai strigs visa logistika“, – pasakoja Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Dariaus Gudačiauskas.
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovai sako, kad paukštiena taip kaupiasi dėl ribojimų, kai į dideles parduotuves žmonės įleidžiami tik su galimybių pasu.
Išpopuliarėjusios mažos parduotuvės negali visiškai pakeisti didžiųjų, nes dalis produkcijos netelpa į lentynas. Ten, kur mažiau prekybinio ploto, mažiau ir šviežios mėsos, kitų greitai gendančių produktų. Dėl to verslas patiria nuostolius.
„Kur vartotojas pasirinks trijų rūšių dešrą, dabar jis gali pasirinkti vienos rūšies dešrą, nes kitos dvi rūšys netelpa į tą lentyną. <…> Asortimentas didesnėse parduotuvėse buvo ženkliai didesnis vežamas, nes žmonės galėjo daugiau pasirinkti, dabar vežamas siauresnis asortimentas. Yra klausimas, kur dėti tą produkciją, kuri pagaminta tokia labiau specifinė ir anksčiau buvo stipriai vartojama, dabar ji nebeperkama“, – teigia mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
„Sumažėja pirkėjų srautai, mažesnė apyvarta. Auga šviežio maisto nurašymų skaičius, užsakinėjame mažiau šviežių maisto produktų“, – kalba „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Mėsos perdirbėjai nežino, kur reikia dėti nebereikalingus maisto produktus, darosi sunku konkuruoti su produkcija iš užsienio.
„Ką mums daryti su tais mūsų jaučiais, kurie rudenį yra paruošti skerdimui. Jų pasiūla yra kaip tik didžiulė. Mes neturime, kur jų realizuoti“, – tikina E. Mackevičius.
Apie problemas kalba ir D. Gudačiauskas: „Nėra jokių šansų sutalpinti tas prekes į mažą parduotuvę. Jeigu prekybos tinklai dėl sumažėjusios apyvartos sekančią dieną užsako mažiau, tai dalį produkcijos tenka sušaldyti, pasidėti į sandėlį, dėl ko 30 procentų vertės sumažėja paukštienos.“
Anot Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo, bendrovė staiga negali sumažinti perdirbamos mėsos kiekio. Verslas užšaldo ir sandėliuoja penktadaliu daugiau paukštienos nei anksčiau.
„Yra nežmoniški nuostoliai, tikrai reikėtų valdžiai pradėti galvoti į priekį ir tartis su verslais su gamybininkais prieš darant sprendimus. Pamačius, kad ties sprendimai neveikia arba veikia atvirkščiau reikėtų juos atšaukti. Bus dar didesni nuostoliai tai industrijai, kuri po šiai dienai dar laukia paramos dėl paramos nukentėjusiems nuo COVID-19“, – aiškina D. Gudačiauskas.
Panašu, kad šias tendencijas verslui teks kęsti ilgai. „Galima išsiversti ir be tų didelių parduotuvių, kas iš to laimėjo, niekas“, – sako gyventojas.
Pradėjus tikrinti galimybių pasus didelėse parduotuvėse, gyventojai nežada išsižadėti nedidelių krautuvėlių. „Ten, kur jų nereikalauja to paso, ten ir renkasi žmonės į tas mažesnes renkasi, va, į mūsų „kubus“ mažesnius. Ten pasų neprašo. Mano „gaspadinė“ dirba „kube“ žinau, matau.“
„Žmonėms yra tiesiog patogiau, kad nereikia rodyti galimybių paso, dažniausiai ateina žmonės, kurie jo neturi ir tiesiog renkasi mūsų parduotuvę“, – teigia parduotuvės vedėja Gintarė.
Prekybos tinklai, kurie turi daug nedidelių parduotuvių, kur neprivaloma tikrinti galimybių pasų, dideliais nuostoliais nesiskundžia.
„Turbūt išėjo ant savų, jeigu galima sakyti. Tos didžiosios parduotuvės, srautinės parduotuvės, jos yra didžiausią apyvartą generuojančios parduotuvės, didžiausią asortimentą turinčios parduotuvės, natūralu srautų kritimas, apyvartų kritimas daro įtaką bendrovės rezultatams. Tose parduotuvėse, kuriose netikrinamas galimybių pasas apyvarta augo apie 14 procentų“, – atskleidžia „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Kiti, kaip ir perdirbėjai, vardina apčiuopiamus nuostolius. „Net 19 procentų pirkėjų tiesiog pasirinko apsipirkti kitur. Tai yra ne didžiausiose mūsų parduotuvėse, o kitose prekybos vietose. Mūsų verslo rezultatai, mūsų apyvarta, kuri krito apie 9 procentus“, – pasakoja „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė.
Valdžia sako girdinti verslo problemas, tačiau galimybių paso ir jo naudojimo taisyklių keisti neketina.
„Aš suprantu, kad yra sumažėję srautai. JI niekur nepasitraukia. Eilė Europos šalių turi tokius galimybių pasus, nacionalinius sertifikatus, nežinau, kodėl Lietuva turėtų jo atsisakyti, kai yra šitoks milžiniškas atvejų skaičius. Mes dabar išjungsime galimybių pasą ir po dviejų savaičių mums reikės riboti darbo laiką? Aš manau, mes tada esame geriau už galimybių pasą“, – įsitikinusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Galimybių pasas įeinant į didesnius nei 1500 kvadratinių metrų prekybos centrus tapo privalomas prieš kiek daugiau nei mėnesį – rugsėjo 13-ąją.
