„Banga, vadinama, rudenį yra tik vienas iš galimų scenarijų“, – sako ministras A. Veryga.
Ministras Veryga tikisi geriausio. Pasak jo – visai galimas daiktas, kad Covid-19 infekcija ne tik, kad netrukus išsikvėps, bet į šalį suvis nebesugrįš. Tačiau nepaisant optimizmo blogiausiam scenarijui Veryga jau ruošiasi:
„Yra instaliuojami papildomi pajėgumai deguonies lovų, ligoninėse vyksta šitie darbai. Yra ruošiamasi intensyvesnei galimai pagalbai, ir įranga yra perkama – dirbtiniai plaučių ventiliacijos aparatai, asmens apsaugos priemonės.“
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi nusimatyti rezervines lovas, rezervines priemones, įsigyti trūkstamų priemonių“, – pasakoja vyriausia Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė.
O štai mokslininkai vis garsiau ir dažniau kalba apie antrąją Covid-19 infekcijos bangą. Esą kol kas tiksliai pasakyti, kaip elgsis virusas dar per anksti, tačiau tikimybė, kad jis rudenį ir vėl smogs, gana didelė.
„Pagal analogijas, kurios anksčiau buvo, pavyzdžiui gripo pandemija, ir ypač ta baisioji pandemija, kuri prieš 100 metų buvo… Tai sprendžiant apie tai yra prognozuojama, kad antroji banga gali būti. Vėlgi jei prisimintume 100 metų senumo įvykius, tai antroji banga buvo dar didesnė ir nusinešė ir daugiau gyvybių“, – teigia Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė.
Per dvejus metus – 1918-1920 m. – Ispanijos gripas visame pasaulyje nusinešė 50 milijonų gyvybių. Po trijų mirtinų bangų galų gale virusas nusilpo ir dingo. Tačiau šiai dienai nors galimas Covid-19 elgesys ir lyginamas su ispaniškuoju gripu – tai tik spėjimai.
„Ko mes iš tiesų apie jį nežinom, tai nežinom, ar tai yra tikrai sezoninis virusas. Yra prognozuojama, kad galbūt taip, ir tas pavasario sezonas, kuris dabar yra, jau galbūt gesina tas bangas, tai vadinasi, galima prognozuoti, kad rudenį, spalio, lapkričio mėnesį, prasidės ta antroji banga dėl to sezoniškumo“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
„Medikų sąjūdžio“ atstovė Jurgita Sejonienė sako, kad tarp medikų vyraujanti nuomonė tokia, kad koronavirusas rudenį išties sugrįš, todėl jau dabar reikia apie tai galvoti ir šiam scenarijui ruoštis. Todėl, pasak medikės, svarbiausia šiuo metu pasimokyti iš pirmosios koronaviruso bangos metu padarytų klaidų.
„Tas rezervas ir gydymo įstaigų atsargos jos turėtų būti nuolat atnaujinamos, papildomos, vėlgi, kad nebūtų tokių uždelsimų, kaip kad buvo šitos epidemijos pradžioje. Dar labai svarbu, kaip aš minėjau, organizaciniai dalykai – sveikatos priežiūros sistemos ir pačių įstaigų darbo, pačių darbuotojų edukacija, ir žinojimas kaip jie turi elgtis“, – sako „Medikų sąjūdžio“ atstovė Jurgita Sejonienė.
Ir jau dabar reikia gerai apgalvoti ką, kaip ir kur verta labiausiai saugoti koronavirusui nusprendus sugrįžti. Pasak medikų atstovės – pasiruošus tinkamą strategiją su Covid-19 pavojumi susidoroti būtų galima su daug mažesniais nuostoliais.
„Daugiausiai sergančių ligonių yra rizikos grupėje, ir daugiausiai tarp jų yra mirusių, tai, matyt, tas karantinas, griežtesnė izoliacija turėtų būti taikoma ir nukreipta į tas didžiausias rizikos grupes. Ir čia jau dabar reikia ruošti įvairius, na, sakykim, socialinės pagalbos paketus, kad tiems žmonėms izoliacija būtų patraukli ir efektyvi“, – pasakoja J. Sejonienė.
Ekonomistai perspėja – smogus antrajai bangai šalyje tokio griežto karantino kaip šį kartą valstybė pakartoti paprasčiausiai nebeturėtų už ką. Toks scenarijus visiškai sunaikintų šalies ekonomiką. Todėl kruopščiai apgalvoti metodus kaip reikėtų atlaikyti antrąją bangą nesustabdant verslo veiklos būtina jau dabar.
„Netgi Lietuvos atveju – vieno mėnesio karantinas, kokį mes maždaug turėjom, kainuoja 1 milijardą eurų per mėnesį. Ekonomikos atstatymas kainuoja ir tam pačiam viešajam sektoriui. Gali atsisukti antru galu ir smogti tam pačiam sveikatos apsaugos sektoriui, nes nebus iš ko finansuoti“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Antrosios Covid-19 infekcijos bangos tikimybę kitą savaitę apskaičiuoti ir savo prognozes išviešinti planuoja ir Vilniaus universiteto matematikos fakulteto profesoriai.
