Grynieji pinigai tebėra plačiai naudojami devyniolikoje euro zonos šalių, nors daugelis parduotuvių ir įmonių paprašė klientų rinktis atsiskaitymą kortelėmis ar bekontaktį mokėjimą, kad būtų galima išvengti sąlyčio su banknotais, kuriuos galėjo liesti užsikrėtęs asmuo.
ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta tinklaraštyje nurodė, jog Europos laboratorijose atlikti tyrimai parodė, kad ant nerūdijančio plieno paviršių, pavyzdžiui, ant durų rankenos, koronaviruso išlikimo per pirmas kelias valandas po užteršimo rodiklis yra „10–100 kartų didesnis“ negu ant euro banknotų.
„Kitos analizės rodo, jog būti perneštam nuo porėtų paviršių, tokių kaip banknotų medvilninio popieriaus, virusui yra kur kas sunkiau negu nuo lygių paviršių, pavyzdžiui, plastiko“, – pažymėjo F. Panetta.
Euro banknotai spausdinami ant gryno medvilnės pluošto popieriaus, todėl yra atsparūs nusidėvėjimui.
„Palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime, banknotai apskritai nekelia ypač didelės rizikos užsikrėsti“, – parašė ECB vykdomosios valdybos narys.
Kinijos centrinis bankas vasarį paskelbė pradėjęs dezinfekuoti banknotus ultravioletiniais spinduliais, siekdamas pažaboti koronaviruso plitimą.
F. Panetta tinklaraštyje nepaminėjo, ar buvo atlikta kokių nors bandymų vertinant užsikrėtimo naudojant euro monetas riziką.
Euro banknotus ir monetas visame žemyne naudoja daugiau kaip 340 mln. žmonių.
Pasak ECB, grynieji pinigai tebėra pagrindinis euro zonos vartotojų atsiskaitymo būdas – grynaisiais atliekami trys ketvirtadaliai mokėjimų.
Toks atsiskaitymo būdas yra ypač populiarus didžiosiose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Italija ir Ispanija.
Per koronaviruso krizę grynųjų pinigų paklausa buvo „mažiau nuspėjama“, pažymėjo F. Panetta. Kai kurie vartotojai, anot jo, buvo linkę kaupti pinigus namuose, o kiti dėl karantino leido mažiau pinigų.
