Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Šiandien premjerė pareiškė, kad ir dujos gali brangti dvigubai, tai reiškia, jog kompensacijoms reikės dar daugiau pinigų. Kiek mes iš viso pinigų, jūsų akimis, galime skirti kompensacijoms?
Jei bendrai žiūrėtume į visą pagalbos mechanizmą – ir gyventojams, ir verslui, o tai būtinai reikia taikyti tandemu, tai manome, kad iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia pagalbos schema tikrai galėtų būti visiems, kam reikia tos pagalbos.
1 proc. BVP yra apie 700 milijonų eurų, tai galima paskaičiuoti.
Tai milijardinė suma, bet prezidentas siūlo didinti ir minimalią algą, ir neapmokestinamų pajamų dydį (NPD), ir vaiko pinigus, bet tų lėšų reikia ieškoti Vyriausybei, o ne prezidentui. Premjerė taip pat labai aiškiai sako, kad prezidentas neturi, kaip užtikrinti, kad šie užmojai bus įgyvendinti. Tai iš kur tie pinigai?
Be abejonės, būtent Vyriausybė formuoja biudžetą girdėdama tiek institucijų pasiūlymus, tiek pati iš vidaus formuodama tam tikrą planą ir to plano mes visi laukiame. <...> Labai svarbu, kad Vyriausybė girdėtų prezidento pasiūlymą, nes mes sakome, kad jei mes dabar taupysime, jei Lietuva dabar neinvestuos į pagalbą, jai gali atsirūgti ženkliai stipriau.
Mes turėsime pasekmes, kurios sumoje valstybei gali kainuoti ženkliai daugiau. Tą parodė 2009 ir 2020 metų krizių skirtingos valdymo strategijos. Vienur mes taupėme, kitur adekvačiai padėjome ir tas pagalbos adekvatumas yra kritiškai svarbus.
Tai reikės kažkam nurėžti finansavimą ar skolintis?
Valstybė gaus papildomų pajamų – viršplaninių pajamų iš infliacijos, surinksime ženkliai didesnį pridėtinės vertės mokestį. Taip pat, Lietuvos valstybė nuolat naudojasi skolinimosi instrumentais, todėl toliau turėtų tai daryti.
Mes turime ir „RRF“ fondą (aut. past. – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP, angl. – RRF), kuris susideda iš subsidijų dalies ir paskolinės dalies. Paskoline dalimi Lietuva nesinaudoja, ten yra pinigai, kurie skirti skolintis labai geromis sąlygomis.
Europos Komisija sudaro tokias galimybes, todėl turime rezervą jomis protingai naudotis.
Bet skolina juk nebe nulinėmis palūkanomis. Ekonomistai skaičiuoja, kad pasiskolinus milijardą vien palūkanų reikės grąžinti 30 milijonų. Tai ar Lietuva gali sau leisti tokią skolą?
Lietuva gali sau leisti ir ji bet kokiu atveju skolinsis. Tik klausimas, kur mes skolinsime ir kur nukreipsime pinigus.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius teigė, kad daugiau pasistengti ieškodamas pinigų galėtų ir pats Gitanas Nausėda, kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybą. Jis aiškino, kad tų sprendimų reikia reikalauti Briuselyje, kad Europos Sąjunga iš specialaus fondo mokėtų kompensacijas. Ar prezidentas tai daro?
Dabar kamuoliukas yra mūsų Vyriausybės pusėje, dabar yra Vyriausybės metas, kada ji turi išsiderėti. Aš norėčiau priminti, kad prezidentas yra iškovojęs rekordinį Europos Sąjungos investicijų skaičių Lietuvai ir tikrai kovos, jei reikės.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
