O dėl pavasarinių šalnų augintojai dalies derliaus neteko. Įprastai smidrų sezonas, prasidėjęs gegužės pradžioje, baigiasi iki Joninių, tad specialistai pataria jų paskanauti iki soties. Smidruose esą yra visa puokštė naudingų medžiagų po žiemos nualintam organizmui.
Penkerių metų Vytenis ne tik žino, kokie smidrai tinkami pjauti, bet ir labai juos mėgsta.
„Su šonine, man tėvai supjausto. – Skanu? – Aha“, – kalba smidrų augintojų sūnus Vytenis.
Anykščių rajone kelių hektarų sklype smidrus auginanti šeima sako, kad dėl vėlyvo pavasario smidrų sezonas šiek tiek vėluoja. Kol kas šiųmečių smidrų užtenka savam stalui ir vienam kitam klientui: „Pats tas yra, nes jei išsiskleidę būna šiek tiek pavėluotas pjovimas, jis tik tik pradėjęs skleistis ir jį tokį reikia imti.“
Augintojai laukia didesnės šilumos, tuomet prasideda didysis smidrų derlius.
„Jeigu, pavyzdžiui, įsivaizdavimui, čia yra ilga vaga viena, tai va iš vienos vagos – 2,3 dėžes atsineši, pilnas jau“, – kalba smidrų augintojas Algimantas Meidus.
Ūkininkai viliasi, kad nebebus šalnų, nes jos jau spėjo šį pavasarį savo blogą darbą padaryti.
„Kas buvo išlindę, tas viskas nušalo, o kai nušalo, jis nebetinkamas naudoti, nes jie bijo šalnos“, – aiškina Algimantas.
Šeima savo žemėje augina 2 veislių smidrus. Salotinės spalvos – kiek švelnesnio skonio, tačiau yra opesni.
Prieš kelerius metus smidrus auginti pradėjusi šeima pastebi, kad šis maistingas augalas itin populiarėja ne tik tarp valgytojų, bet ir augintojų.
„Prieš keletą metų smidrų hektarų buvo 36, kažkas tarp 30–40. 2021 metais jau buvo link 70 hektarų smidrų Lietuvoj, tai čia yra kalbant apie grūdus būtų menki skaičiai, bet kalbant apie tokią daržovę, kuriai reikia labai daug rankų darbo, tai čia yra didelis skaičius“, – sako smidrų augintoja Kotryna Meidė.
Augintojų teigimu, ši pirmoji, ne šiltnamyje užauginta pavasario daržovė, itin vertinama.
„Jeigu pažiūrėtume į Vokietiją, tai smidrų sezonas yra kaip nežinau kaip kasmetinis festivalis, kur žmonės stengiasi viską gaminti su smidrais ir ta mada tikrai nenyksta Vokietijoj ir nemanau, kad išnyks. Tai tokios šalys kaip Lietuva, vakarėjančios šalys, pasigaus šitą, net ne madą, o įprotį, kiekvieną pavasarį suvalgyti kuo daugiau smidrų“, – pasakoja Kotryna.
Smidrų sezonas paprastai prasideda gegužės pradžioje, baigiasi prieš Jonines. Brangiausi, kaip visada, patys pirmieji smidrai.
„Galutiniam vartotojui pirmieji smidrai kainuoja 12 eurų kilogramas, stengiamės kaip ir kiekvienais metais išlaikyti tų pirmųjų smidrų kainą“, – kalba Kotryna.
Tačiau smidrai, pasak augintojų, pigūs ir negali būti, nes jų sezonas gana trumpas, o darbo auginant didesnį kiekį – daug.
„Kad ir smidrai atrodo brangi daržovė, ji neatsiperka taip greitai, atrodo paskaičius va užaugina pusė tonos, dvi tonas pardavė, 5 tonas pardavė, bet atskaičiavus kiek yra rankų darbo, kiek investuojama į technologijas auginimo, tai pradeda atsipirkti maždaug po trejų metų“, – aiškina Kotryna.
O daržininkė mėgėja Donata iš Panevėžio rajono jau skanauja pačios užaugintus smidrus. Moteris dažniausiai smidrus verda šiek tiek pasūdytame vandenyje su gabalėliu sviesto arba kepina keptuvėje. Donata smidrus pradėjo auginti prieš septynerius metus. Derlių skanavo po poros metų.
„Nu užvežė, pas vienus yra, tai reikia ir man, iš tikrųjų smalsu. Tas paprastasis, kurio šakos buvo naudojamos puokštėms, esu mačiusi ir prie paminklų augančius, tai tas pats smidras, tik dabar yra išvestos naujos maistinės veislės, kurias mes jau dedame į savo lėkštes“, – pasakoja Panevėžio rajono gyventoja Donata Jankauskienė.
Moteris sako, kad auginant nedidelį kiekį, daug laiko skirti jų priežiūrai neprireiks.
„Jums tiesiog reikia turėti žemės lopinėlį. Mūsų 4 asmenų šeimai 10 šaknų užtenka. Jų šaknys labai galingos kaip ateiviai, išsikasam gilesnį griovį, suguldom šaknis, užverčiam žeme ir šiek tiek esu padarius tokį kauburėlį, kai tik pradeda dygti, galima užverst šiek tiek žemės, kad kuo ilgesnė gautųsi ta valgomoji dalis“ – pasakoja Donata.
Smidrus įtraukti į kasdienį mitybos racioną pataria ir sveikatos priežiūros specialistai. Juose itin gausu naudingų medžiagų po žiemos nualintam organizmui.
„Tokie vitaminai kaip A, B,C,E, kalis, kuris stiprina širdies veiklą, taip pat turi daug skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimo sistemą, šalina toksinus, turi daug folio rūgšties, kuri ypač naudinga moterims besilaukiančioms“, – teigia visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Justina Šimonienė.
Beje, smidrai turi daug vandens ir mažai kalorijų, tad naudingi reguliuojant kūno svorį.
