Vilniaus savivaldybė tik TV3 žurnalistų remiama prie sienos pažėrė pažadų, esą netrukus ir padangų neliks, ir apleistas, kapinių lankytojų gyvybei grėsmę keliantis pastatas, bus nugriautas. O pažeidėjams aplinkosaugininkai turi blogų žinių – daugėja sučiuptų padangų mėtytojų jau ne tik kapinėse, bet ir miškuose ar pakelėse.
Vilnietis Jurijus artėjant katalikų, o vėliau stačiatikių Velykoms, itin uoliai tvarko artimųjų kapavietę. Tvarkydamas vyras neslepia pykčio – vos už kelių šimtų metrų – vidury kapinių šiukšlintojai įsigudrino mesti senas automobilių padangas.
„Tai ne žmonės, tai gyvuliai, aš taip manau. Juk šventa vieta, palaidoti žmonės. Rimties vieta, o ne tualetus rengti reikia“, – kalba vilnietis Jurijus.
Piktavaliais piktiniasi ir kiti kapinių lankytojai: „Blogai, reikia tvarką padaryti.“
Kol žmonės piktinasi ir reikalauja tvarkos, statinys įsibėgėjant pavasario sezonui ir toliau pildosi padangomis. Mat paaiškėja, kad pastatu rūpintis nėra kam.
Panaudotų padangų čia iki lubų. Panašu, kad jos čia buvo mėtomos net ne vienerius, metus. Tačiau kodėl čia jų niekas netvarko, bent jau kapinių administracija nekomentuoja.
Savivaldybės atstovai sako, kad prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, kai buvo įkurtos Karveliškių kapinės, šis pastatas galėjo būti statytas specialiai kapinių administracijai. Tuomet žemę su visais statiniais Vilniaus rajono savivaldybė perleido Vilniaus miestui.
Statinys tapo, kaip aiškėja, nereikalingas. Miesto savivaldybė ginasi, esą neaišku, nei kas per pastatas, nei kodėl jo niekas netvarko. Tačiau priremti prie sienos valdininkai puola žadėti – kraunamos prie mirusiųjų kapų netrukus bus išvežtos.
„Tai tas padangas išvešime ir sutvarkysime arti… Tai šią savaitę planuojame, o tolimesnės procedūros dėl to pastato paaiškės irgi artimiausiu metu“, – sako savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Savivaldybės atstovas suka galvą, kas bus, jeigu nugriovus pastatą čia vistiek žmonės kraus padangas, mat jas anksčiau kraudavo prie kapinių atliekų konteinerių. Tad visai gali būti, kad kapinėse atsiras ir šlagbaumai, ir vėl grįš vaizdo stebėjimo kameros.
„Geras klausimas. Hm… Kai anksčiau problematiškose vietose būdavo nustatoma, kad kažkas vyksta, būdavo statomos kameros. Laikinos, ir tikrai tie pažeidėjai būdavo, vienetai, bet nustatomi. Arba susitvarkydavom patys, arba kiti skyriai įsijungdavo“, – teigia G. Runovičius.
Aplinkos apsaugos departamento atstovas sako, esą teršėjai padangomis aktyvėja kaip tik tada, kai reikia keisti padangas – rudenį ir pavasarį. Pavasario sezonas dar tik prasideda, bet aplinkosaugininkai įspėja – sučiupti pažeidėjus, kaip parodė ruduo, kasmet darosi paprasčiau. Pernai prieš žiemą, dvidešimt tokių pažeidėjų padangas išmetusių kapinėse, pakelėse ar miškuose pinigines paplonino net ne vienu tūkstančiu eurų.
„Priklauso nuo išmestų nelegaliai kiekių. Tačiau baudos fiziniams asmenims gali siekti iki keturių, o juridiniams iki aštuonių tūkstančių eurų. Dabartinės mūsų techninės galimybės sudaro progą mums beveik visais atvejais nustatyti pažeidėjus“, – tikina miškų kontrolės departamento direktorius Tadeušas Ablačinskij.
Baudos dvigubėja, jeigu žmogus vieną kartą nepasimoko, ir padangas vėl palieka gamtoje. Vilniaus valdžia ragina nerizikuoti ir padangas palikti auto servisuose, arba stambiagabaričių aikštelėse. Keturias padangas surinkėjai priims nemokamai.
„Senas ir nereikalingas padangas galima priduoti į didelių gabaritų surinkimo aikšteles“, – aiškina atliekų tvarumo konsultantė Inga Alimovienė.
Perdirbėjai puikiausiai tokioms padangoms suteikia naują gyvenimą – jos gali tapti vaikų žaidimų aikštelės danga. Jų guma naudojama ir gaminant asfaltą. O gamtoje – jos tampa pavojinga tarša. Mat gali užsidegti, o degdamos į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas. Be to guminės padangos yra labai lėtai, tam gali prireikti net pusantro šimto metų.
